Kremlius pranešė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbio telefonu paprašė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store.
Per pokalbį aptartas karas Ukrainoje, NATO ir Europos Sąjungos politika, saugumas Baltijos regione bei Šiaurės Europoje. Pasak Kremliaus, V. Putinas teigė, kad taika įmanoma tik atsižvelgus į Rusijos Federacijos interesus.
V. Putino padėjėjas Jurijus Ušakovas sakė, kad Rusijos prezidentas pareiškė: Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis gali atvykti į Maskvą.
„Jei Zelenskis atvyks į Maskvą, jam bus užtikrintos visos sąlygos, įskaitant saugumą“, – J. Ušakovą cituoja žiniasklaida.
Kremlius kvietimais V. Zelenskiui atvykti į Maskvą manipuliuoja ne pirmą kartą. Dar rugsėjį Ukrainos prezidento buvo paklausta, kada jis ketina vykti į Rusijos sostinę. Į įkyrų Rusijos žurnalisto klausimą V. Zelenskis atsakė trumpai: „Ant raketos“.
Danijos premjerė suabejojo skambučio prasme
Suomijos ir Norvegijos lyderiai antradienį savo pokalbį su V. Putinu pavadino atviru ir dalykišku. Jie teigė aptarę pastangas užbaigti karą Ukrainoje, tačiau pabrėžė kalbėję tik savo šalių vardu, o ne visos Europos vardu.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen sukritikavo tokį veiksmą ir apgailestavo, kad Suomija bei Norvegija nesiėmė iniciatyvos derinti pokalbio su kitomis valstybėmis.
„Labai skeptiškai vertinu šią Norvegijos ir Suomijos iniciatyvą. Ji nebuvo suderinta su nė vienu iš mūsų. Atvirai kalbant, nežinau, ką šios dvi šalys tikisi tuo pasiekti“, – žurnalistams sakė M. Frederiksen.
Danijos premjerė į Suomiją atvyko dalyvauti Šiaurės šalių vadovų susitikime. Jame taip pat dalyvavo J. G. Store ir A. Stubbas.
Norvegijos ministras pirmininkas teigė, kad tiesioginio ryšio su Rusijos vadovybe galimybė neturėtų priklausyti vien JAV administracijai.
„Šiais laikais negali būti taip, kad tik JAV administracija turėtų galimybę tiesiogiai kalbėtis su Rusijos vadovybe. Tokią galimybę taip pat turi turėti Europos šalys“, – sakė J. G. Store.
Šis pokalbis tapo dar vienu Kyjivo sąjungininkių bandymu diplomatinėmis priemonėmis mažinti įtampą konflikte, kuris nuo Antrojo pasaulinio karo pareikalavo daugiausia aukų Europoje. Karas prasidėjo 2022 m. vasarį, Rusijai surengus plataus masto invaziją į Ukrainą.
Suomijos prezidentas bendrame pareiškime su Norvegijos ministru pirmininku pabrėžė, kad karo baigtis tiesiogiai paveiks Suomijos ir visos Europos saugumą, todėl konfliktui užbaigti reikalingos tiesioginės derybos.
Jų pareiškime nurodyta, kad pokalbis surengtas pasikonsultavus su Ukraina. Prieš tai, spalio 20 d., Osle susitiko J. G. Store, A. Stubbas, V. Zelenskis ir JAV pasiuntinys Steve’as Witkoffas. Nuotoliniu būdu susitikime taip pat dalyvavo JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
Po susitikimo Osle S. Witkoffas išvyko į Sankt Peterburgą susitikti su V. Putinu. Helsinkyje J. G. Store sakė, kad 90 minučių trukusio pokalbio metu išryškėjo dideli nesutarimai dėl Ukrainos.
Kremlius atsakomybę perkėlė ES ir NATO
Kremliaus teigimu, V. Putinas pokalbio metu pareiškė, kad būtent Europos Sąjungos ir NATO konfrontacinė politika esą lemia užsitęsusį karą.
Kremlius taip pat paskelbė, kad trys lyderiai susitarė ir toliau palaikyti tiesioginį telefoninį ryšį.
A. Stubbas ir J. G. Store teigė pokalbį inicijavę norėdami aptarti pastangas užbaigti karą ir skatinti taiką bei stabilumą Europoje.
J. G. Store pabrėžė, kad karas pareikalavo milžiniškų žmonių aukų ir materialinių nuostolių, o jo sukelti kančių bei sugriovimų padariniai bus juntami ištisas kartas. Todėl, pasak jo, pokalbio metu buvo akcentuota įtampos mažinimo svarba.
A. Stubbas trijų lyderių pokalbį apibūdino kaip atvirą ir dalykišką.
Netrukus po žinios apie pokalbį Kyjivas pranešė, kad V. Zelenskis šį klausimą aptarė su A. Stubbu ir J. G. Store.
Suomijos prezidentas patikino, kad Suomija ir Norvegija toliau rems Ukrainą bei pastangas pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką.
JAV ir Ukrainos santykius vėl temdo įtampa
Ukrainos ir Jungtinių Valstijų santykiai vėl įsitempė, kai D. Trumpas šį mėnesį netikėtai paskelbė apie susitarimą su Rusija dėl dyzelino tiekimo. Jis teigia taip siekiantis sumažinti naftos kainas, smarkiai išaugusias dėl jo pradėto karo su Iranu.
Ukraina su nerimu ir nusivylimu reagavo ir į D. Trumpo sprendimą panaikinti Rusijai taikytas sankcijas bei į ženklus, kad JAV prezidentas vėl artėja prie V. Putino.
Vašingtone, Kyjive ir kitose Vakarų sostinėse pastaruoju metu buvo dedamos intensyvios diplomatinės pastangos susidariusiai padėčiai sušvelninti.
Norvegija ir Suomija yra NATO narės, turinčios bendras sienas su Rusija.