Ukrainoje niūriai vertinamos galimybės pasiekti pažangą taikos srityje. Praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Chersono srityje be pranešimų apie pažeidimus baigėsi lokalios paliaubos, Rusijos smūgiai į humanitarinę pagalbą dalijusią mokyklą pražudė mažiausiai 26 žmones.
Ukrainos teigimu, po ugnies nutraukimo pietiniame regione Maskva vėl atnaujino atakas. Šios paliaubos buvo ilgiausia kovų pertrauka tarp kaimyninių šalių nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metais.
Susitarimas, kuriam tarpininkavo JAV pirmoji ponia Melania Trump, įsigaliojo antradienį ir baigėsi sekmadienį. Jo tikslas buvo sudaryti sąlygas humanitarinei misijai į Rusijos okupuotą Oleškų miestą. Apie paliaubų pažeidimus nė viena pusė nepranešė.
Mirtinas smūgis žmonėms, atėjusiems pagalbos
Praėjus kelioms valandoms po paliaubų pabaigos, Rusija smogė vienam kaimui Zaporižios srityje, besiribojančiame su Chersonu. Laikinasis regiono gubernatorius pranešė, kad per kelias atakas žuvo mažiausiai 26 žmonės.
Dalis aukų į vietos mokyklą buvo atvykusios pasiimti humanitarinės pagalbos. Ukrainos pagalbos tarnybų paskelbtuose vaizduose matyti rūkstantys pastato griuvėsiai ir įvykio vietoje dirbantys gelbėtojai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kasdieniame kreipimesi nurodė, kad humanitarinė pagalba mokykloje žmonėms būdavo dalijama kiekvieną pirmadienį. Pasak jo, pirmasis smūgis buvo suduotas vos susirinkus žmonėms, panaudojus kelias aviacines bombas, o vėliau į slėptuvę pataikė dar viena aviacinių bombų ataka.
Tarp žuvusiųjų buvo du 44 metų gelbėtojai – Denysas Konovalenka ir Oleksijus Suščevskis. Tarnyba pabrėžė, kad jie kasdien padėdavo žmonėms, dirbo pavojingomis sąlygomis ir rizikavo savo gyvybėmis, kad išgelbėtų kitus.
V. Zelenskis sakė, kad po Oleškų paliaubų buvo atsiradusi galimybė tolesniais veiksmais parodyti, jog taikos siekis gali duoti rezultatų. Tačiau, jo vertinimu, naujos žudynės parodė priešingą Rusijos poziciją ir turi sulaukti atsako.
Maskva kaltinama pasinaudojusi pertrauka
Praėjusią savaitę galiojusios paliaubos leido evakuoti gyventojus iš Rusijos okupuotų Oleškų. Tai buvo ilgiausia kovų pauzė šiame jau penktus metus trunkančiame kare, kuris nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių ir privertė milijonus žmonių palikti savo namus.
Aukšto rango Ukrainos pareigūnas sekmadienį naujienų agentūrai AFP teigė, kad Rusija atmetė Kyjivo pasiūlymą paliaubas pratęsti. Ukrainos kariuomenė taip pat tvirtino, kad Maskva kovų pertrauką išnaudojo savo pozicijoms įtvirtinti.
Kremlius šių kaltinimų nepaneigė. Jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį žurnalistams sakė, kad tokiomis aplinkybėmis tai yra įprasta praktika, ir teigė, jog praeityje Ukrainos kariuomenė taip pat pasinaudodavo pauzėmis persigrupuoti.
D. Peskovas Oleškų humanitarinę misiją pavadino sėkminga, išskyrė gerą visų dalyvių bendradarbiavimą ir pabrėžė Rusijos žmogaus teisių komisarės Janos Lantratovos vaidmenį.
J. Lantratova paliaubas prižiūrėjo kartu su Ukrainos žmogaus teisių komisaru Dmytro Lubinecu. Tai buvo vienas reikšmingiausių Rusijos ir Ukrainos bendradarbiavimo pavyzdžių nuo karo pradžios.
Per misiją žmonės buvo evakuoti ir į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, ir į Maskvos aneksuotą Krymą. Kremlius nurodė, kad šiuo metu daugiau panašių misijų neplanuojama.
JAV specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas pirmadienį paskelbė, kad Vašingtono remiamos Rusijos ir Ukrainos derybos turėtų būti atnaujintos kitą savaitę. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ragina užbaigti užsitęsusį karą, tačiau iki šiol proveržio pasiekti nepavyko.
Anot S. Witkoffo, derybos vyks lapkričio 10 ir 11 dienomis Abu Dabyje. Jos rengiamos Kyjivui ir jo Europos sąjungininkams nerimaujant, kad D. Trumpas vis dažniau palaiko Maskvos poziciją.
Po paliaubų pabaigos – ir kibernetinės atakos
Rusija ir Ukraina taip pat pranešė apie įsilaužimus į jų skubaus perspėjimo programėles. Kibernetinės atakos įvykdytos praėjus vos kelioms valandoms po paliaubų pabaigos.
Ukraina pareiškė įtarianti, kad buvo pažeista oro pavojaus perspėjimo sistema. Milijonams naudotojų išsiųsti melagingi pranešimai apie radiacijos grėsmę.
Ši sistema gyventojams teikia gyvybiškai svarbią informaciją apie artėjančius Rusijos dronus ir raketas. Šiais metais Maskva suintensyvino atakas, naudodama balistines raketas ir greitus reaktyvinius dronus, kuriuos sunku perimti.
Rusija savo ruožtu nurodė, kad buvo įsilaužta į Nepaprastųjų situacijų ministerijos programėlę, kuri taip pat siunčia perspėjimus apie atakas.
Ši programėlė šalyje nėra plačiai naudojama, nes Ukrainos dronų smūgiai Rusijoje nėra tokie dažni, o pasienio regionų gyventojai apie grėsmes paprastai informuojami SMS žinutėmis.