Nuo lapkričio 1-osios įsigalios Darbo kodekso pakeitimai, paliesiantys galutinį atsiskaitymą atleidžiant darbuotoją, išbandymo laikotarpį, delspinigius už vėluojantį atlyginimą, prieššventinių dienų apmokėjimą, nuotolinį darbą ir individualius susitarimus.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) kancleris Šarūnas Orlavičius pabrėžia, kad pakeitimai apima skirtingas darbo santykių sritis, todėl svarbu įvertinti jų visumą ir žinoti, nuo kada naujos taisyklės bus taikomos.
Pasibaigus darbo santykiams darbuotojas ir darbdavys galės susitarti dalį priklausančių pinigų išmokėti vėliau, jei galutinio atsiskaitymo suma viršys darbuotojo vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį. Atidėta galės būti tik ši ribą viršijanti dalis.
Vis dėlto atsiskaitymo nebus galima nukelti neribotam laikui – likusi suma turės būti išmokėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo darbo santykių pabaigos.
Keisis darbuotojų atleidimo tvarka
Nuo lapkričio bus koreguojama ir darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia tvarka. Darbdavys galės ją taikyti tik esant pagrįstai priežasčiai. Darbuotoją ir toliau reikės įspėti prieš tris darbo dienas, o išeitinė išmoka turės siekti ne mažiau kaip šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydį.
Sprendžiant dėl atleidimo už darbo pareigų pažeidimą, į vieno mėnesio terminą sprendimui priimti nebebus įskaičiuojamas laikotarpis, kai darbuotojas dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų nedirbo.
Šarūnas Orlavičius pažymi, kad sprendimas atleisti darbuotoją negali būti formalus. Vertinant pažeidimą turės būti atsižvelgiama į jo sunkumą, padarinius, aplinkybes, darbuotojo kaltę, ankstesnį elgesį ir darbo rezultatus, o atleidimas turės būti proporcinga priemonė.
Didesnes algas gaunantys darbuotojai galės tartis plačiau
Pakeitimai suteiks daugiau galimybių individualiai susitarti dėl darbo sąlygų darbuotojams, gaunantiems didesnį atlyginimą.
Su darbuotojais, kurių sutartyje nustatytas mėnesinis atlyginimas siekia bent du paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, tam tikrais atvejais bus galima plačiau nukrypti nuo Darbo kodekso nuostatų. Jiems taip pat galės būti nustatytas iki šešių mėnesių išbandymo laikotarpis.
Nuo lapkričio bus patikslintos ir nuotolinio darbo taisyklės. Darbdavys turės tenkinti darbuotojų, turinčių teisę į tokią garantiją, prašymus dirbti nuotoliniu būdu, nebent tai būtų neįmanoma dėl darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų. Iš kodekso bus pašalinta papildoma išimtis, susijusi su per didelėmis nuotolinio darbo organizavimo sąnaudomis.
Trijų mėnesių atidėjimui reikės darbuotojo sutikimo
Teisininkė R. Joskaudienė pabrėžia, kad naujos galimybės nebus taikomos automatiškai visiems darbuotojams. Daugeliu atvejų reikės darbuotojo ir darbdavio susitarimo.
Pagrindinė taisyklė nesikeis: su darbuotoju turi būti atsiskaityta ne vėliau kaip paskutinę darbo santykių dieną. Dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, turės būti išmokėta tą dieną arba, susitarus dėl atleidimo, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.
Vieno mėnesio VDU viršijanti suma šalių susitarimu galės būti išmokėta vėliau, tačiau ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atleidimo. Taigi darbdavys negalės vienašališkai nuspręsti visą darbuotojui priklausančią sumą sumokėti po kelių mėnesių.
Pasak R. Joskaudienės, vien pareiškimas, kad pagal naująjį kodeksą bus atsiskaityta po trijų mėnesių, nesukurs tokios teisės. Tam būtinas susitarimas, be to, nuostata draudžia tokiam laikotarpiui atidėti visą mokėtiną sumą.
Bus tiksliau skaičiuojami delspinigiai
Patikslinama ir delspinigių skaičiavimo tvarka tais atvejais, kai darbdavys dėl savo kaltės vėluoja išmokėti atlyginimą ar kitas darbuotojui priklausančias sumas.
Darbo santykiams tęsiantis, delspinigiai bus skaičiuojami nuo pirmosios vėlavimo dienos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną.
Tačiau tai nereiškia, kad iki lapkričio susidariusios darbdavių skolos darbuotojams automatiškai bus perskaičiuotos pagal naują tvarką. Ankstesnėms mokėjimo prievolėms bus taikomos pereinamosios taisyklės.
Už trumpesnę prieššventinę dieną mokestis nemažės
Darbo kodekse bus aiškiau nustatyta, kaip apmokama viena valanda sutrumpinta prieššventinė darbo diena. Darbo užmokestis dėl to neturės mažėti.
Kai atlygis priklauso nuo darbo normų, už sutrumpintą valandą turės būti mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis. Jei dėl darbo organizavimo ar nepertraukiamos veiklos dienos sutrumpinti neįmanoma, už tą valandą turės būti mokama kaip už viršvalandinį darbą. Išimtis išliks darbuotojams, dirbantiems pagal sutrumpintą darbo laiko normą.
Pati teisė į trumpesnę prieššventinę darbo dieną nėra nauja – pakeitimais tik aiškiau įtvirtinama jos apmokėjimo tvarka.
Šešių mėnesių išbandymas galios ne visiems
Nors tam tikriems darbuotojams galės būti nustatytas iki šešių mėnesių išbandymo laikotarpis, bendra taisyklė išliks trijų mėnesių riba.
Iki šešių mėnesių išbandymas galės būti taikomas darbuotojams, kurių sutartyje nustatytas mėnesinis atlyginimas siekia bent du Valstybės duomenų agentūros paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Tai bus šalies atlyginimų rodiklis, o ne konkretaus darbuotojo VDU.
Jeigu terminuota sutartis bus trumpesnė, išbandymo laikotarpis turės būti proporcingai trumpesnis. Jau nustatyto išbandymo šalių susitarimu pratęsti ir toliau nebus galima.
R. Joskaudienė taip pat atkreipia dėmesį, kad 2026 m. lapkričio 1-oji automatiškai nepakeis anksčiau pradėtų procedūrų ar jau nustatytų darbo sąlygų.