Lietuvos kelių būklę kasdien jaučia daugybė vairuotojų – kelionės duobėtais ar prastai prižiūrimais ruožais neretai tampa tikru išbandymu. Susisiekimo ministerija ir kelių priežiūros specialistai ne vienus metus pabrėžia, kad infrastruktūros problemų priežastis – nepakankamas finansavimas. Tačiau asfaltui žalą daro ne tik laiku neatnaujinami keliai.
Reikšmingą poveikį turi ir sunkiasvoris transportas, ypač perkrauti vilkikai. Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atliktas tyrimas parodė, kad krovinių svorio kontrolė šalies įmonėse nėra nuosekli.
71 proc. vežėjų nurodė, kad svorį tikrina arba bent įvertina tam tikrais atvejais, tačiau aiškią vidinę kontrolės tvarką turi mažiau nei pusė šių bendrovių. Faktinį transporto priemonės ar krovinio svėrimą atlieka tik 52 proc. jų. Kitos įmonės dažnai tikrina ašių apkrovą, remiasi darbuotojų patirtimi, skaičiavimais arba siuntėjo pateikta informacija.
Beveik šešios iš dešimties apklaustų įmonių teigė, kad kai kuriomis aplinkybėmis laikytis svorio reikalavimų sudėtinga. Tarp nurodytų priežasčių – netikslūs krovinio dokumentai, nepatogus svėrimas ir užsakovų spaudimas visą krovinį gabenti vienu reisu.
61 proc. tyrimo dalyvių mano, kad leistino svorio viršijimas dažniau būna sąmoningas sprendimas nei atsitiktinė klaida. Dar 55 proc. respondentų pripažino, kad vežėjai neretai tikisi išvengti pareigūnų patikrinimo.
Vos dviem tonomis didesnė ašies apkrova gali padvigubinti žalą
„Via Lietuva“ Komunikacijos skyriaus vadovas Vytenis Radžiūnas teigia, kad bendrovė kol kas neturi atskiro piniginio įverčio, kuris parodytų, kiek kelių priežiūrai ir remontui kasmet papildomai kainuoja perkrauti vilkikai. Vis dėlto inžineriniai skaičiavimai rodo, kad dangai daroma žala didėja neproporcingai.
Pasak jo, ašies apkrovai padidėjus nuo 10 iki 12 tonų, kelio dangos konstrukcijai padaroma maždaug dvigubai didesnė žala.
Vertinant kelio irimo riziką, svarbi ne vien bendra vilkiko masė, bet ir svorio pasiskirstymas. Transporto priemonė gali neviršyti bendrosios leidžiamosios masės, tačiau dėl netinkamai paskirstyto krovinio viršyti vienos ar kelių ašių apkrovą.
Krovinio poveikis dangai perduodamas per ratus ir ašis, todėl būtent ašių apkrova geriau parodo galimos žalos mastą. Bendram poveikiui vertinti taip pat naudojami krovininio transporto vidutinio metinio paros eismo intensyvumo (VMPEI), kelio dangos būklės ir svėrimo sistemų duomenys.
Pagrindiniuose keliuose atsiras automatiškai pažeidimus fiksuojančios svarstyklės
Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi svėrimo sistemos. Jos renka statistinius duomenis ir padeda pareigūnams iš srauto atrinkti galimai stipriai perkrautas transporto priemones, kurias vėliau galima sustabdyti ir patikrinti mobiliąja įranga.
Tačiau pokyčiai jau rengiami. Vykdomas šešių naujų aukšto tikslumo automatinių svėrimo sistemų įrengimo viešasis pirkimas. Jų paskirtis – galimus leistino svorio viršijimo pažeidimus automatiniu būdu perduoti į Administracinių nusižengimų registrą.
Naujos sistemos bus montuojamos sunkiasvorių transporto priemonių intensyviausiose valstybinės reikšmės kelių vietose – pagrindinėse magistralėse ir tranzitiniuose keliuose. Tarp jų nurodomi A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai ir kiti keliai.
Patikrinus 2 412 vilkikų, pažeidimų rasta daugiau nei pusėje
LTSA Komunikacijos skyriaus vedėja Dovilė Karužienė aiškina, kad dabar veikiančių sistemų duomenų nepakanka tiesioginei baudai skirti. Jos padeda atrinkti įtartinus vilkikus, o galutinį vertinimą atlieka pareigūnai, naudodami metrologiškai patikrintas priemones. LTSA taip pat pasirašė sutartį dėl šešių naujų mobiliųjų svarstyklių įsigijimo.
Kontrolės poreikį rodo statistika. Nuo 2022 m. iki šių metų spalio 20 d. pareigūnai patikrino 2 412 sunkiasvorių transporto priemonių ir nustatė 1 386 leistinos masės arba ašių apkrovos pažeidimus.
Daugiausia, 687, pažeidimai užfiksuoti pagal Administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalį. Ji taikoma už važiavimą be leidimo, kai didžiausioji leidžiamoji ašies apkrova viršijama daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė – daugiau kaip 8 tonomis. Ši nuostata taip pat apima atsisakymą ar vengimą pasverti transporto priemonę arba nesudarymą sąlygų patikrinti jos matmenis, ašių apkrovą ar masę.
D. Karužienė pabrėžia, kad 61 proc. „Hubel“ tyrimo dalyvių nuomonė apie sąmoningą antsvorį nėra tiesioginis įrodymas, jog toks pats tyčinių pažeidimų procentas nustatomas realiame eisme.
Atsakomybė gali tekti ne tik vairuotojui
Už perkrautą vilkiką atsakomybė gali būti taikoma ne vien vairuotojui. Priklausomai nuo aplinkybių, baudą gali gauti įmonės vadovas, vežimo veiklą organizuojantis vadybininkas, krovinio siuntėjas arba krovėjas.
Vairuotojas privalo laikytis transporto priemonės vairavimui nustatytų reikalavimų, o įmonės vadovas ar kitas atsakingas asmuo turi tinkamai organizuoti vežimą ir užtikrinti priemones, padedančias išvengti perkrovimo. Kelių transporto kodeksas taip pat įpareigoja siuntėją, ekspeditorių arba krovėją, jei siuntėjo ar ekspeditoriaus pakrovimo vietoje nėra, prieš išleidžiant sunkvežimį įsitikinti, kad vežėjas turi reikiamą leidimą.
Vien teiginys, kad krovėjui nebuvo pateikti vilkiko techniniai parametrai, nuo atsakomybės savaime neatleidžia. Vertinama, ar jis bandė išsiaiškinti reikalingą informaciją ir ar nebuvo pažeistos krovinio išdėstymo bei tvirtinimo taisyklės.
Vilniaus apygardos teisme nagrinėta byla parodė, kokios gali būti pasekmės. LTSA pareigūnai sustabdė vilkiką, kurio faktinė masė siekė 66,4 tonos, nors didžiausia leidžiama masė buvo 40 tonų. Viršijimas sudarė daugiau nei 26 tonas.
Administracinė atsakomybė pritaikyta vairuotojui ir vadybininkui, atsakingam už įmonės krovinių vežimo organizavimą. Vadybininkui skirta 1 150 eurų bauda. Teismas pažymėjo, kad vien vairuotojo supažindinimas su pareiginiais nuostatais ir atsakomybės už tinkamą krovinio pakrovimą priskyrimas jam nėra pakankama priežastis nuo atsakomybės atleisti už vežimo veiklą atsakingą asmenį.
„Linava“: Lietuvoje trūksta vietų, kur būtų galima pasverti vilkiką
Asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Narūnas Raulinaitis LTSA apklausos duomenis vertina atsargiai. Nors tik 45 proc. įmonių turi aiškią vidinę svorio kontrolės tvarką, asociacija mano, kad situaciją būtina gerinti, tačiau formalios procedūros nebuvimas savaime nereiškia, jog svoris įmonėje nekontroliuojamas. Be to, daug „Linavos“ narių vykdo tarptautinius pervežimus, kurių reikšminga dalis vyksta ne Lietuvoje.
N. Raulinaitis taip pat ragina visų perkrovimo atvejų nelaikyti tyčiniais. Jo teigimu, dažna problema – netinkamas krovinio išdėstymas puspriekabėje. Tokiu atveju bendra masė gali neviršyti leidžiamos ribos, tačiau gali būti viršyta vienos ašies apkrova.
Asociacijos atstovas atkreipia dėmesį ir į skirtingą Lietuvos bei užsienio vežėjų atsakomybės taikymą. Jo teigimu, LTSA 2024 metų veiklos ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvos vežėjų padėtis gerėja, o pažeidimų, ypač lemiančių draudimą tęsti kelionę, mažėja. Susisiekimo ministerija yra pažymėjusi, kad reikšminga leistino svorio viršijimo pažeidimų dalis tenka užsienio vežėjams, ypač Lenkijos įmonėms, tačiau dabartinis reguliavimas riboja galimybes jiems taikyti atsakomybę.
„Linavos“ vadovo vertinimu, vežėjams sudėtinga sąžiningai pasitikrinti svorį prieš reisą, nes Lietuvoje trūksta patogios svėrimo infrastruktūros. Asociacija siūlo didinti prieinamų svėrimo vietų skaičių, viešai skelbti jų adresus, darbo laiką ir informaciją apie galimybę patikrinti atskirų ašių apkrovas.
Ką turėtų daryti vairuotojas, įtaręs, kad vilkikas perkrautas?
Tarptautiniuose vežimuose galiojanti CMR konvencija numato, kad dėl dokumentuose netiksliai nurodyto svorio siuntėjui gali tekti atlyginti vežėjo nuostolius. Todėl ginčų, ar dėl perkrovos atsakingas siuntėjas, krovėjas ar vežėjas, pasitaiko dažnai.
„Linava“ rekomenduoja vairuotojui, kilus pagrįstam įtarimui, nepradėti reiso ir nedelsiant informuoti vadybininką arba kitą atsakingą asmenį. Jis turėtų patikrinti dokumentus, susisiekti su siuntėju ir krovėju, o jei informacijos nepakanka – organizuoti bendrosios masės ir ašių apkrovų svėrimą.
Nustačius viršijimą, krovinį būtina perskirstyti arba dalį jo iškrauti, o atitiktį patikrinti dar kartą. Vien vadybininko nurodymas tęsti kelionę neatleidžia nuo pareigos laikytis reikalavimų.
Asociacija siūlo viešinti palyginamąją statistiką: kiek tikrinama Lietuvos ir užsienio vilkikų, kokia jų dalis pažeidžia svorio reikalavimus ir kiek paskirtų baudų iš tiesų išieškoma. „Linavos“ teigimu, vienodi reikalavimai turėtų reikšti ir vienodai neišvengiamą atsakomybę.