Vyriausybei nagrinėjant galimybę dėl aukštų naftos kainų papildomai apmokestinti energetikos įmonių netikėtai uždirbtą pelną, ekonomistai ir rinkos atstovai tokį sumanymą vadina ydingu. Jų vertinimu, ši priemonė valstybei greičiausiai neatneštų reikšmingų papildomų pajamų, tačiau galėtų padidinti neapibrėžtumą rinkoje.
Didžiausias poveikis būtų juntamas Lenkijos koncernui „Orlen“, valdančiam vienintelę Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad bendrovė įspėjo Vyriausybę: papildomas apmokestinimas galėtų paveikti gamyklos modernizavimo investicijas arba net paskatinti svarstyti jos uždarymą. Analitikai taip pat įspėja, kad toks sprendimas galėtų pabloginti Lietuvos santykius su Varšuva.
Ekonomistas Algirdas Bartkus BNS sakė, kad viršpelnio apmokestinimas būtų žalingas sprendimas tiek ekonominiu, tiek politiniu požiūriu. Jo teigimu, Lenkija yra svarbiausia Lietuvos strateginė partnerė, todėl konfliktuoti dėl ribotos finansinės naudos nebūtų racionalu.
Buvęs finansų ministras Vilius Šapoka savo ruožtu teigė, kad nauji ar papildomi mokesčiai, įvedami priklausomai nuo rinkos padėties, mažina investuotojų pasitikėjimą ir didina suvokiamą riziką. Jo manymu, šiuo metu Lietuvai nederėtų rinktis tokio kelio.
Nagevičius ragina plano atsisakyti ne vien dėl „Orlen“ kilmės
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius mano, kad Vyriausybė neturėtų atsisakyti planų taikyti viršpelnio mokestį „Orlen Lietuvai“ vien todėl, kad bendrovė priklauso Lenkijos kapitalui.
Idėja apmokestinti energetikos įmonių papildomą pelną kilo tuo metu, kai dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ir Irano blokuojamo Hormuzo sąsiaurio naftos bei degalų kainos pasiekė itin aukštą lygį. Vyriausybė tuo metu nesutiko laikinai mažinti dyzelino akcizo, kad nebūtų prarastos biudžeto pajamos.
Lenkija energetikos įmonių viršpelnį jau apmokestino. Tikimasi, kad šis sprendimas į biudžetą papildomai atneš apie 4 mlrd. zlotų, arba maždaug 940 mln. eurų. Šios lėšos turėtų būti naudojamos degalų kainoms mažinti.
M. Sinkevičius šią savaitę pavedė Energetikos ir Finansų ministerijoms iki pirmadienio įvertinti galimą viršpelnio mokesčio poveikį įvairioms energetikos bendrovėms. Bus nagrinėjama, kiek toks mokestis būtų veiksmingas ir kaip jis paveiktų energijos kainas bei gyventojus. Ketvirtadienį Seime premjeras pabrėžė, kad sprendimą būtina vertinti objektyviai.
Rinkos dalyviai abejoja mokesčio nauda
Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas teigė neigiamai vertinantis papildomo energetikos įmonių apmokestinimo idėją. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pati viršpelnio sąvoka nėra aiškiai apibrėžta.
Anot jo, neaišku, kas turėtų būti laikoma įprastu pelnu ir ar įstatymai apskritai nustato energetikos ar kitoms įmonėms leidžiamą pelno ribą. Be to, degalinėms būtų sunku apskaičiuoti tokį mokestį, nes jos ne tik parduoda degalus, bet ir prekiauja maisto produktais bei teikia įvairias paslaugas.
E. Cicėno vertinimu, tokia priemonė taip pat galėtų slopinti investicijas, nes įmonėms būtų sunkiau prognozuoti reguliacinę aplinką. Jis priminė, kad energetikos verslo ciklai yra ilgi: vienais metais gautas didesnis pelnas nebūtinai reiškia ilgalaikę ir tvarią tendenciją. Jo manymu, epizodinis reguliavimas rinkoje sukeltų papildomos sumaišties.
V. Šapoka abejojo, ar viršpelnio mokestis reikšmingai padidintų valstybės pajamas. Jis taip pat neatmetė galimybės, kad dalis papildomų kaštų galiausiai būtų perkelta vartotojams ir padidintų energetikos kainas. Buvusio ministro teigimu, esant didelei infliacijai, toks žingsnis nebūtų tinkamas.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius nurodė, kad šilumos tiekėjams viršpelnio mokestis nebūtų taikomas, nes jų veikla yra reguliuojama valstybės. Jei dėl šiltos žiemos ar atpigusių išteklių susidaro trumpalaikis papildomas pelnas, jis, pasak V. Lukoševičiaus, per metinį perskaičiavimą grąžinamas vartotojams.
Jo vertinimu, reikšmingų pajamų į biudžetą greičiausiai neatneštų ir biokuro tiekėjų apmokestinimas, nors biokurui brangstant jų papildomas pelnas gali didėti. Visas šilumos sektorius per metus gauna apie 0,5 mlrd. eurų pajamų ir uždirba maždaug 50 mln. eurų pelno.
M. Nagevičius sutiko, kad toks mokestis didintų investicinį neapibrėžtumą, tačiau abejojo ir Finansų ministerijos skaičiavimu, jog būtų galima surinkti iki 46 mln. eurų. Jo teigimu, Lietuvoje per metus suvartojama apie 2 mlrd. litrų degalų, o maždaug 80 proc. jų pagamina „Orlen“. Todėl perdirbimo maržai padidėjus beveik 500 mln. eurų, Finansų ministerijos nurodoma galima iki 46 mln. eurų mokesčio suma, jo vertinimu, kelia klausimų. M. Nagevičius pabrėžė, kad perdirbimo marža nėra tas pats, kas pelnas, nes į ją įskaičiuojami ir kaštai.
Analitikas: diskusija atskleidžia, kad nesuvokiama „Orlen“ reikšmė Lietuvai
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ketvirtadienį ragino viršpelnio mokesčio idėją vertinti atsargiai. Jo teigimu, dėl nedidelės finansinės naudos Lietuva neturėtų rizikuoti santykiais su Lenkija. Apie galimą žalą dialogui su Varšuva ne kartą kalbėjo ir finansų ministras Taurimas Valys.
M. Sinkevičius taip pat pranešė, kad „Orlen“ Lietuvos Vyriausybę informavo apie galimą papildomo „Orlen Lietuvos“ apmokestinimo poveikį tolesnėms investicijoms į gamyklą.
A. Bartkus pabrėžė, kad Mažeikių gamykla Lietuvai svarbi ne tik ekonomiškai, bet ir geopolitiškai. Ji, pasak ekonomisto, yra reikšminga Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių dalis. Todėl planai papildomai ją apmokestinti jam atrodo kaip nesusipratimas.
Ekonomisto teigimu, gamykla modernizuojama siekiant užtikrinti jos veiklą ateityje ir išlaikyti Lietuvos geopolitinę reikšmę. Jis įspėjo, kad dabartinėmis diskusijomis provokuojama „Orlen“ vadovybė gali priimti sprendimą gamyklą uždaryti.
Lenkijos naujienų agentūra PAP skelbia, kad nuo 2006 metų, kai įsigijo Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą, „Orlen“ į ją investavo daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių. Per tą laiką „Orlen Lietuva“ sugeneravo apie 1 mlrd. JAV dolerių pelno.
„Orlen“ vadovas yra teigęs, kad įmonės pelnas yra per mažas, todėl investicijų atsipirkimas nėra užtikrintas. Vis dėlto gamyklos veiklą Mažeikiuose pateisina tai, kad jai nereikia papildomo finansavimo. A. Bartkaus teigimu, per 20 metų Mažeikių gamykla Lenkijos koncernui neuždirbo pelno.
Anot jo, investicijomis į modernizavimą „Orlen“ mėgino pritaikyti gamyklą ateities rinkos poreikiams ir numatė, kad ji pelninga taps vėliau. Dėl to planus papildomai apmokestinti „Orlen Lietuvą“ A. Bartkus vadina trumparegiškais ir prilygina juos savotiškai išdavystei.
Ekonomistas teigė, kad pradinis tikslas buvo pasiekti, jog „Orlen“ gamykla pelną generuotų nuo 2035–2040 metų. Todėl, jo vertinimu, svarstymai apie papildomą pelno apmokestinimą rodo, kad nesuprantama koncerno reikšmė ir interesai.
M. Nagevičius nesutiko, kad „Orlen Lietuvos“ nereikėtų papildomai apmokestinti vien todėl, jog tai yra Lenkijos įmonė. Jo teigimu, diskusijoje pirmiausia turėtų būti ginamas nacionalinis, o ne lenkiškas interesas. Jis šį klausimą taip pat siejo su nacionaliniu orumu.
„Orlen“ vadovas Ireneuszas Fafara (Ireniušas Fanfara) šią savaitę pareiškė, kad koncernui teks spręsti, ar tęsti Mažeikių gamyklos modernizavimą. Įgyvendinus projektą, jos veikla būtų pratęsta keliolikai metų, tačiau jo atsisakius išaugtų rizika, kad gamykla nutrauks darbą. Į giluminio naftos perdirbimo įrenginio projektą dar reikėtų investuoti apie 600–700 mln. JAV dolerių, arba 536–625 mln. eurų.
Lenkijos vyriausybė, jau įvedusi tokį viršpelnio mokestį, valdo 49,9 proc. „Orlen“ akcijų. A. Bartkaus teigimu, Varšuva, kaip pagrindinė koncerno akcininkė, apmokestindama netikėtai gautą pelną greičiausiai tiesiog anksčiau gautų lėšas, kurios ją vis tiek pasiektų per dividendus.
Ekonomistas aiškino, kad taip Lenkija pasirinko greitą būdą papildyti valstybės kasą. Apmokestinusi „Orlen“ pelną, ji iš dalies apmokestina pati save, taip pat gauna dalį kitų akcininkų pajamų. A. Bartkus tokį sprendimą pavadino meistrišku finansų valdymu.