Tiltagalių kaime, Panevėžio rajone, surengtas jau 15-asis alternatyvios mados festivalis. Jo scenoje buvo galima išvysti sukneles, avalynę ir aksesuarus, pagamintus iš pačių įvairiausių gamtos medžiagų – nuo svarainių sėklų ir kankorėžių žvynelių iki varnalėšų bei lietuviškų šiaudų.
Šiaudus į Norvegiją teko siųstis iš Lietuvos
Šiaudiniais aukštakulniais ir iš šiaudų sukurta suknele netrukus pasipuoš jų autorė Samanta. Šiuo metu Norvegijoje gyvenanti tiltagalietė pasakojo, kad kūriniui naudojo tik lietuviškus šiaudus, kuriuos teko atsisiųsti į Norvegiją.
Pasak Samantos, pradžia buvo sudėtinga – ji iš pradžių nežinojo, kaip tinkamai dirbti su šiaudais. Prireikė daugiau nei mėnesio, kol kūrėja su šia medžiaga apsiprato.
Sijoną jai teko perdaryti tris kartus, o šiaudinius elementus perrišti taip pat ne sykį. Net festivalio rytą Samanta nusprendė, kad kai kur vis dar reikia viską surišti iš naujo.
Kūryba pareikalavo ir bemiegių naktų
Kitai festivalio dalyvei Aurelijai kūryba baigėsi karštais klijais nudegintomis rankomis, pūslėmis ir žaizdomis. Tačiau tai nebuvo vienintelis išbandymas – drabužius iš eglės kankorėžių žvynelių kūrusi moteris dėl darbo taip pat aukojo miegą.
Aurelija paaiškino, kad kankorėžius pirmiausia reikėjo surinkti ir išdžiovinti, vėliau išgliaudyti, o kiekvieną žvynelį dar nukirpti, nes jo viduryje yra aštrus spyglis.
Festivalio kūrėjos pasitelkė ne tik augalus, lapus ir gėles. Jų darbuose atsirado ir pačių smulkiausių gamtos gėrybių – svarainių bei moliūgų sėklų, lęšių ir kavos pupelių.
Audronė šiemet sukūrė suknelę iš kavos pupelių ir pavasarį primenančių vadinamųjų kačiukų. Juos, pasak dalyvės, būtina nuskinti laiku, nes pageltę jie pradeda trupėti.
Tiltagaliuose kūrybiškumo netrūksta
Gamtos medžiagomis paremtas festivalis Tiltagaliuose šiemet surengtas 15-ąjį kartą. Organizatoriai pastebi, kad kasmet daugėja ne tik dalyvių, bet ir jų išradingų idėjų.
Festivalio organizatorė Renata Kopūstienė pasakojo, kad pradžioje renginyje dominavo klevo lapai. Vėliau kūrėjai ėmė naudoti kankorėžius, kaštonus, įvairias sėklas, o vienu metu buvo sukurta net ryžių suknelė. Organizatorė pabrėžė, kad Lietuvoje netrūksta talentingų moterų ir vaikų.
Festivalyje savo kūrinį pristatė ir vyras – vietinis Antanas. Jis sukūrė drabužį iš daugybės džiovintų varnalėšų žiedų. Antanas pripažino, kad darbo buvo nemažai, tačiau svarbiausia, jog rezultatas išėjo gražus.
Antano kurtą suknelę puošė gyvų gėlių žiedai, o jos pagrindą jis rišo iš vadinamųjų arklio rūgštynių. Kūrinį papildė gėlės ir paskutiniai jurginų žiedai.
Dėmesio sulaukė ir Igoris, įkūnijęs džiunglių karalių. Visi alternatyviosios mados festivalio dalyviai yra savamoksliai kūrėjai.
Tekstą parengė tv3.lt praktikantė Aira Švagždytė.