Tinklalaidėje „Pokalbiai apie pinigus“, kurią veda „Profitus“ rinkodaros vadovė ir finansinio švietimo lektorė Miglė Juškevičiūtė, viešėjo buvęs Lietuvos krepšinio rinktinės įžaidėjas bei kapitonas, o dabar FK „Kauno Žalgiris“ vadovaujantis Mantas Kalnietis.
Atvirame pokalbyje jis prisiminė sportininko karjeros pradžią, pirmąsias finansines klaidas, svarbiausius karjeros pasirinkimus ir investavimo patirtį.
Pirmieji pinigai atrodė kaip milžiniška suma
M. Kalnietis pasakojo, kad būdamas moksleivis uždirbdavo 800 litų. Tuo metu tokia suma jam atrodė labai didelė – už ją buvo galima sočiau pavalgyti mokykloje ar įsigyti trūkstamų drabužių.
Dar ryškesnį įspūdį paliko 2006-ieji. Po pasaulio krepšinio čempionato jaunasis žaidėjas gavo 5 000 eurų premiją. Pamatęs pinigus bankomate, jis iš pradžių net sunkiai patikėjo, kad tai ne klaida. Vis dėlto finansinio raštingumo žinių neturėjęs krepšininkas juos išleido kompiuteriui ir tiesiog mėgavosi gyvenimu.
M. Kalnietis prisiminė, kad sezonas, kai uždirbo daugiausia, buvo vienas prasčiausių jo karjeroje. Anot jo, didesnės pajamos savaime negarantuoja laimės, ypač jei žaidėjas komandoje nesijaučia reikalingas.
Rinkosi ne didesnį atlyginimą, o galimybę
Karjeros pradžioje M. Kalnietis turėjo rinktis tarp finansiškai patrauklesnio pasiūlymo iš „Sakalų“ ir mažesnio atlygio „Žalgirio“ dublerių komandoje. Jis nusprendė likti dublerių ekipoje, nes ten matė geresnes sąlygas ir realią galimybę patekti į pagrindinę komandą.
Šis sprendimas, kaip pats teigė, tapo vienu geriausių jo karjeroje – vėliau jis iš tiesų pateko į pagrindinį „Žalgirį“. Todėl jauniesiems sportininkams ir vadybininkams M. Kalnietis pataria vertinti ne tik tai, kas šiandien pasiūlys 100 ar 200 eurų daugiau. Svarbu atsižvelgti į tai, kokias sąlygas bei perspektyvas darbdavys gali suteikti po dešimties, penkiolikos ar dvidešimties metų.
Buvęs krepšininkas taip pat pabrėžė, kad stipriausios komandos ieško ne vien rezultatyviausių žaidėjų. Vertinamas ir charakteris, gebėjimas dirbti komandoje bei tai, ar žaidėjas apskritai tinka konkrečiai ekipai.
Investuoti pradėjo supratęs, kad sporto karjera trumpa
Apie gyvenimą po krepšinio M. Kalnietis rimčiau pradėjo galvoti būdamas maždaug 29-erių. Jam padėjo geriausias draugas, o pats sportininkas pradėjo gilintis į finansus skaitydamas knygas, lankydamas seminarus ir domėdamasis žurnalais.
Vėliau jis nusprendė pinigų valdymą patikėti profesionalams. Maždaug 80 procentų jo lėšų, išskyrus kelis nekilnojamojo turto projektus, yra patikėta „Invaldos“ įmonei. Pats M. Kalnietis renkasi pasyvaus investavimo strategiją.
Tačiau net ir atsargus požiūris jo neapsaugojo nuo sukčių. Kartą per „WhatsApp“ jis gavo žinutę nuo buvusio komandos asistento ir, patikėjęs istorija apie tariamą nelaimę, pervedė pinigus.
Žinutėje buvo trenerio nuotrauka, todėl situacija iš pirmo žvilgsnio atrodė įtikinamai. M. Kalnietis pripažino, kad anksčiau pats stebėdavosi žmonėmis, patikėjusiais panašiomis istorijomis, tačiau šįkart į tokius spąstus pateko jis pats.
Vaikams pinigų vertę padeda suprasti praktiškai
Pokalbio pabaigoje M. Kalnietis papasakojo, kaip finansų supratimo moko savo vaikus. Nuo penktos klasės jie gauna kišenpinigius į kortelę, tačiau neatlikus sutartų darbų ar nesilaikant terminų, dalis pinigų gali būti nurašyta.
Už kambario tvarkymą ar gerus mokslo rezultatus vaikai neapmokami, nes tai laikoma jų atsakomybe. Tačiau už papildomus darbus namuose jie gali užsidirbti.
Sūnus taip pat mokosi praktinių finansinių įgūdžių – parduoda daiktus per „Vinted“ ir taupo paspirtukui.
Apibendrindamas pokalbį M. Kalnietis pabrėžė, kad finansinę laisvę ateityje lems ne pinigų suma ar pasirašyti kontraktai, o žmogaus priimami sprendimai.