Praėjusiais metais Vilniuje menininkas L. Svirplys surengė performansą „Patys kalti“. Apsivilkęs stilizuotą kalinio uniformą ir eidamas atbulomis, jis nuo Seimo nužingsniavo iki Vilniaus rajono apylinkės teismo. Taip menininkas siekė atkreipti dėmesį į savo išgyvenimus ir žmogaus teisių problemas Lietuvoje.
Skaudžią istoriją pavertė mados pasirodymu
L. Svirplys ir tuometinis jo vaikinas buvo užpulti gatvėje, tačiau vėliau kaltinimai atsisuko prieš juos pačius. Esą pora buvo pernelyg ryški ir viešumoje ėjo susikibusi rankomis. Po metų šis plačiai nuskambėjęs performansas išaugo į dekonstruotą mados miuziklą, kuriame modeliais tapo ir žinomi Lietuvos žmonės.
Menininkas pasakojo, kad jų istorija sulaukė Lietuvos ir užsienio žiniasklaidos dėmesio, o byla pasiekė ir Europos Žmogaus Teisių Teismą. Prieš ketverius metus jis su buvusiu vaikinu ėjo namo, kai juos užpuolė kaimynas. Nors po įvykio buvo pradėtas tyrimas ir teisiniai procesai, vietoje atsiprašymo pora išgirdo, kad galbūt pati yra kalta – buvo „per ryški“ ir esą atvirai demonstravo romantinius santykius.
L. Svirplio teigimu, panašių užuominų pasitaikė ir bendraujant su teisėsaugos pareigūnais: buvo svarstoma, ar jie patys nesielgė provokuojamai, taip pat kartojama, kad viešumoje reikėtų elgtis „normaliai“. Ši patirtis tapo vienu svarbiausių jo baigiamojo darbo Vilniaus dizaino kolegijoje akcentų. Menininkas teigė, kad nusikaltimus padarę žmonės patenka į kalėjimą, o LGBT+ bendruomenės nariai taip pat jaučiasi tarsi įkalinti, nes negali būti „per ryškūs“ ar viešai rodyti jausmų.
Gilindamasis į aukų kaltinimo reiškinį, teisinius procesus ir visuomenės nuomonės formavimą, menininkas išplėtė projekto „Patys kalti“ idėją. Spalio 14 dieną simbolinėje vietoje – buvusio Lukiškių kalėjimo erdvėse – pristatyta jo mados kolekcija. Renginys virto improvizuotu teismo posėdžiu, kuriame buvo naudojami jį primenantys atributai ir simboliai.
Po išpuolio prasideda dažnai nepastebimas etapas
Parašęs projektą ir gavęs Kultūros tarybos stipendiją, L. Svirplys ėmė kurti, jo manymu, Lietuvoje dar neregėtą mados miuziklą. Prie projekto prisidėjo organizacija „Ribologija“, konsultuojanti ir dalyvaujanti rengiant būsimą scenarijų. Dalis renginio metu surinktų lėšų skirta šios organizacijos veiklai, susijusiai su seksualiniu smurtu, kai naudojami prievartavimo narkotikai.
Menininkas renginiu siekė iškelti klausimą, ar aukos iš tiesų pačios kaltos. Jis norėjo kalbėti apie situacijas, kurios yra nepatogios ir reikalauja didesnio visuomenės sąmoningumo, taip pat parodyti, ką aukos patiria ne tik incidento metu, bet ir vėliau – susidūrusios su nevienareikšmėmis reakcijomis bei komentarais internete.
Anot L. Svirplio, po įvykio žmogus gali pradėti kaltinti save ir svarstyti, ar gyveno bei elgėsi tinkamai. Teisme gali atsirasti užuominų, kad nereikėjo laikytis už rankų, rengtis taip ryškiai ar galbūt reikėjo vilkėti ilgesnį sijoną.
Būsimą renginį menininkas apibūdino kaip dekonstruotą mados miuziklą, neatitinkantį įprasto šio žanro formato. Jame derėjo neįprasta aplinka, mados kolekcija, muzika, šokis ir pokalbiai. L. Svirplys kvietė publiką į savotišką teismo posėdį ir teigė tikintis naujo formato bei tokių sumanymų galia.