Siekdama užkirsti kelią neteisėtam žmogaus balso klonavimui ir naudojimui, grupė Seimo narių užregistravo Civilinio kodekso pataisas, kuriomis būtų įtvirtinta teisė į balsą.
Siūlomame projekte numatoma, kad teisės į balsą apsauga neturėtų trukdyti parodijai ir satyrai. Vis dėlto tokia kūryba negalėtų klaidinti visuomenės dėl įrašo autentiškumo ar pažeisti žmogaus garbės, orumo, dalykinės reputacijos ir privataus gyvenimo.
Pataisų autoriai atkreipia dėmesį, kad sparčiai tobulėjant dirbtinio intelekto technologijoms atkurtas balsas gali būti pasitelktas dezinformacijai, sukčiavimui ir kitai neteisėtai veiklai. Todėl, jų vertinimu, būtina iš anksto nustatyti apsaugos priemones.
Vienas projekto iniciatorių, konservatorius Vytautas Kernagis, teigia, kad šiuolaikinėmis technologijomis galima sukurti tokį balsą, kurį klausytojui būtų sunku atskirti nuo tikro. Jo nuomone, valstybė turi užtikrinti, kad žmogus išsaugotų savo tapatybės kontrolę, o jo balsas nebūtų naudojamas be jo žinios ir sutikimo.
Lietuvos politikai savo balsų registruoti neketina
Ši diskusija kilo ir po žinios, kad Italijos premjerė G. Meloni kaip žodinį prekių ženklą įregistravo frazę „Io sono Giorgia Meloni“ („Aš esu Džordža Meloni“).
Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius tokio pavyzdžio kartoti neplanuoja. Vyriausybės BNS perduotame komentare nurodoma, kad prekių ženklas apsaugo nuo neteisėto naudojimo komercinėje veikloje, o politinės klastotės dažniausiai kuriamos ne prekybos tikslais. Todėl tokia priemonė žmonių nuo jų panaudojimo neapsaugotų.
Vyriausybės teigimu, vien premjerui prieinama apsauga problemos neišspręstų, nes giliųjų klastočių aukomis gali tapti ne tik politikai, bet ir pensininkai, verslininkai bei mokytojai. Jie taip pat verti tokio paties lygio apsaugos.
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat neketina imtis specialių teisinių priemonių savo balsui apsaugoti. Prezidentūra BNS nurodė, kad šioje srityje G. Nausėda neplanuoja jokių specialių mechanizmų ar specifinių teisinių priemonių.
Teisinė apsauga neturėtų varžyti kūrybos
Seimo demokratė Agnė Širinskienė BNS sakė remianti parlamentarų siūlymą suteikti balsui atskirą teisinę apsaugą. Pasak jos, technologijos jau leidžia pakankamai tikroviškai atkurti žmogaus balsą, todėl jis gali būti panaudotas skleidžiant dezinformaciją ar vykdant nusikalstamą veiklą.
Politikė pabrėžė, kad visuomenė jau yra įpratusi spręsti ginčus dėl teisės į atvaizdą, tačiau teisės į balsą poreikis išryškėjo tik atsiradus technologijoms, leidžiančioms jį dirbtinai atkurti. A. Širinskienės vertinimu, ateityje tokios apsaugos poreikis tik didės.
Jos nuomone, G. Meloni sprendimas rodo, jog balsui reikia specialiai pritaikytos teisinės priemonės, o ne prekių ženklų apsaugos mechanizmo, pritaikyto kitai sričiai.
Seimo narys ir operos solistas Vytautas Juozapaitis taip pat palaiko diskusiją dėl teisės į balsą. Tačiau jis pabrėžia, kad būtina aiškiai atskirti piktavališką klastojimą nuo parodijos ir kūrybos, kai imitacijos pobūdis yra akivaizdus.
Pasak V. Juozapaičio, dirbtinio intelekto laikais atsiranda daug naujų pavojų, apie kuriuos visuomenė anksčiau nesusimąstė, taip pat ir muzikos srityje.
Jo vertinimu, siūloma apsauga neturėtų apimti parodijos bei kitų kūrybinių formų. Esą kalbama būtent apie tyčinę, piktavališką klastotę, o viešai prieinama kūrybinė raiška turėtų likti laisva.