Šiaulių miesto meras Artūras Visockas teigia, kad karinės infrastruktūros stiprinimas Šiaulių oro uoste neturėtų panaikinti civilinės veiklos. Jo vertinimu, civilinė aviacija ir su ja susijusios paslaugos galėtų užtikrinti daugiau kaip tūkstantį darbo vietų bei papildyti valstybės biudžetą pajamomis.
Penktadienį prezidentūroje žurnalistams meras sakė, kad NATO ir karinė bazė neturėtų išstumti civilinės oro uosto dalies. Anot jo, karinės infrastruktūros plėtra turėtų būti derinama su prielaida, kad pasaulis išlieka taikus, o ne grindžiamas vien kariniu scenarijumi.
Meras ragina skaičiuoti ne tik išlaidas
A. Visocko teigimu, Šiaulių oro uoste galėtų būti tęsiama orlaivių techninė priežiūra ir remontas, taip pat aptarnaujami iš kitų šalių atvykstantys lėktuvai. Tokia veikla, pasak mero, galėtų suteikti darbą daugiau kaip tūkstančiui žmonių.
Jis perspėjo, kad panaikinus civilinę veiklos dalį Lietuvos biudžetas patirtų smūgį. Mero teigimu, darbuotojai teikia paslaugas užsienio klientams: užsienio lėktuvai nusileidžia Šiauliuose, čia remontuojami, o reikiamos kompetencijos ir galimybės tam jau yra.
A. Visockas pabrėžė, kad valstybė, vertindama oro uosto ateitį, turėtų atsižvelgti ne vien į karinės infrastruktūros išlaikymo kaštus. Jo nuomone, būtina įvertinti ir civilinės veiklos generuojamas pajamas, nes priešingu atveju ateityje biudžete gali likti tik išlaidos, o pajamų nebelikti.
ELTA primena, kad Šiaulių oro uoste vykdoma ir karinė, ir civilinė aviacija. Krašto apsaugos ministerija yra informavusi, kad po 2027 metų kovo neketina pratęsti civilinės aviacijos keleivių terminalo pastato nuomos sutarties. Pastatas esą reikalingas Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų poreikiams.
Praradęs terminalą, oro uostas galėtų netekti tarptautinio statuso. Tuo metu Šiaulių miesto savivaldybė yra pasiūliusi oro uostą integruoti į Lietuvos oro uostų tinklą ir vystyti jį kaip krovinių bei orlaivių techninės priežiūros ir remonto centrą.