Lietuvoje papildomo kaupimo pensijai poreikis yra didžiausias tarp 41 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) išnagrinėtos šalies. EBPO skaičiavimu, vidutinį darbo užmokestį gaunantiems vyrams, norintiems senatvėje gauti 70 proc. buvusių pajamų, papildomai reikėtų atsidėti daugiau nei penktadalį atlyginimo, praneša Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).
Kaip nurodoma EBPO analizėje „OECD Pensions Outlook 2026“, Lietuvoje teorinis papildomų pensijų įmokų poreikis viršija 20 proc. atlyginimo „ant popieriaus“. Airijoje šis rodiklis siekia maždaug 19 proc., Lenkijoje – 17 proc. Visose šalyse, kuriose nustatytas papildomo kaupimo poreikis, vidurkis sudaro 9,7 proc.
Lietuvoje papildomai kaupia mažuma
Latvijoje ir Estijoje, tyrimo duomenimis, papildomai pensijai reikėtų skirti apie 12 proc. pajamų.
LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas teigia, kad šie skaičiai atskleidžia papildomo kaupimo reikšmę, ypač tuo metu, kai Lietuvoje vyksta pensijų kaupimo reforma.
Jo vertinimu, viešojoje erdvėje daugiausia diskutuojama apie galimybę atsiimti pensijai sukauptas lėšas, tačiau gerokai mažiau kalbama apie tai, iš ko žmonės gyvens po 20 ar 30 metų. V. Rūkas pabrėžia, kad EBPO skaičiavimai rodo: vien valstybinės pensijos gali neužtekti norimam gyvenimo lygiui užtikrinti.
LIPFA paskelbtais EBPO duomenimis, 2025 m. Lietuvoje savanoriškai papildomai pensijai kaupė 9,8 proc. gyventojų. Lenkijoje tokiu būdu kaupė 60,7 proc. darbingo amžiaus gyventojų.
ELTA primena, kad galimybė pasitraukti iš papildomo kaupimo pensijai antrojoje pakopoje gyventojams atsirado pernai, Seimui priėmus tai leidžiantį įstatymą. Juo nustatytas dvejų metų laisvo pasitraukimo laikotarpis – nuo 2026 m. sausio iki 2027 m. pabaigos.