ELTA glaustai apžvelgia svarbiausius spalio 12-osios įvykius Lietuvoje ir pasaulyje.
Vilniaus rajono savivaldybės taryba antrą kartą nesusirinko į posėdį, nes nebuvo kvorumo. Meras Robertas Duchnevičius anksčiau teigė, kad dalis tarybos narių galėjo vengti klausimo dėl pedofilijos Vatikano bausto kardinolo Henryko Gulbinowicziaus vardu pavadintų gatvių pervadinimo.
Ekonomikos naujienose daugiausia dėmesio sulaukė ūkininkų kritika Žemės ūkio ministerijai dėl paramos skirstymo ir didėjantis žmonių, prisijungusių prie grupinio skundo dėl Registrų centro duomenų vagystės, skaičius.
Politikai taip pat vertino JAV prezidento Donaldo Trumpo susitarimą su Rusija dėl dyzelino tiekimo. Premjeras Mindaugas Sinkevičius tikino, kad šis sprendimas Lietuvos pasitikėjimo Vašingtonu nesumažino.
Užsienyje pranešta apie Nobelio ekonomikos premijos laureatus, NATO pajėgų Europoje vyriausiojo vado perspėjimą Maskvai, naujas ES sankcijas Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims bei Ukrainos raginimą JAV užtikrinti, kad Rusija laikytųsi paskelbtų paliaubų energetikos sektoriuje.
Lietuvos įvykiai
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdis neįvyko ir antrą kartą – prasidėjus susitikimui jame buvo tik 10 tarybos narių, todėl nebuvo kvorumo. Meras R. Duchnevičius informavo, kad savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius penktadienį gavo darbuotojos laišką, kuriame teigiama, jog apklausus daugumą tarybos narių paaiškėjo, kad daugelis jų negalės dalyvauti suplanuotame posėdyje. Pirmadienio rytą analogišką laišką esą atsiuntė ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnas Waldemaras Urbanas.
Tokia pati situacija susiklostė spalio 2-ąją. Tuomet posėdyje nedalyvavo visa LLRA-KŠS frakcija ir du socialdemokratai, todėl susitikimas buvo atidėtas. R. Duchnevičius tada svarstė, kad dalis frakcijos narių galėjo vengti darbotvarkėje numatyto klausimo dėl Henryko Gulbinowicziaus vardu pavadintų gatvių pervadinimo.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė, kad Europos Sąjunga nekeis pozicijos dėl sankcijų Rusijai, nors JAV leido Maskvai tiekti dyzeliną pasaulinei rinkai. Pasak jo, ES toliau stengsis užkirsti kelią sankcijų apėjimui ir neleis rusiškam dyzelinui patekti į Bendrijos rinką.
K. Budrys apgailestavo, kad Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitarimas neprisideda prie koordinuotos Vakarų politikos Rusijos atžvilgiu, tačiau teigė, jog jis neturėtų reikšmingai paveikti nei dyzelino kainų, nei ES pozicijos. D. Trumpas penktadienį paskelbė, kad Rusijai leista pasaulinei rinkai patiekti 300 tūkst. tonų dyzelino, o ateityje jo eksportą gerokai padidinti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tokį sprendimą pavadino „silpnu stiprių partnerių sprendimu“ ir teigė, kad nuolaidos V. Putinui nepadės pasiekti taikos. Jo vertinimu, Rusija už jas gali „atsilyginti“ naujais teroro aktais.
Premjeras M. Sinkevičius teigė, kad Europos valstybės turėtų daugiau investuoti į kovą su dezinformacija, kad apsaugotų demokratinius rinkimus nuo Rusijos kišimosi. Anot jo, kartu su karinių pajėgumų ir kibernetinio saugumo stiprinimu būtina rūpintis informaciniu saugumu, nes Rusija įvairiais kanalais, taip pat per su „Yandex“ susijusią infrastruktūrą, mėgina paveikti visuomenės nuomonę.
Spalio 8–11 dienomis bepiločių orlaivių atakos apgadino tris Rusijos technologijų bendrovės „Yandex“ duomenų centrus Riazanės, Kalugos ir Vladimiro srityse. Dėl smūgių sutriko bendrovės infrastruktūros veikla ir dalies skaitmeninių paslaugų teikimas. V. Zelenskis sakė, kad šiais smūgiais Kyjivas atsako į Rusijos išpuolius prieš Ukrainos duomenų centrus.
Lietuvos verslo aktualijos
Prasidėjus šildymo sezonui, daugelyje didžiųjų savivaldybių gyventojai pateikė daugiau prašymų dėl būsto šildymo kompensacijų nei pernai tuo pačiu metu. Kauno rajone jų padaugėjo apie 35 proc., Kėdainių rajone – 29,1 proc., Panevėžyje – 18,6 proc., Klaipėdoje – 14 proc., Marijampolėje – 11,7 proc.
Savivaldybių atstovai didesnį susidomėjimą sieja su kylančiomis šildymo kainomis, panaikinta PVM lengvata centralizuotam šildymui ir pasikeitusiomis socialinės paramos skyrimo sąlygomis. Marijampolėje prognozuojama, kad per visą sezoną kompensacijų gavėjų bus 15–20 proc. daugiau nei pernai. Vilniuje tendencija kitokia – prašymų dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų gauta 9 proc. mažiau.
Prie grupinio skundo dėl Registrų centro duomenų vagystės prisijungė apie 2,5 tūkst. žmonių. Jie prašo atlyginti daugiau nei 12 mln. eurų neturtinę žalą, pranešė pareiškėjams atstovaujanti advokatų kontora „HubLegal“. Prisijungimo terminas baigėsi spalio 8 d.
Kontoros duomenimis, nuo bylos nagrinėjimo nusišalino 12 teisėjų, kurie galėjo patys nukentėti nuo incidento. Valstybės kontrolė iki 2027 m. spalio 5 d. turi atlikti jo priežasčių ir masto auditą, o Generalinė prokuratūra tyrimą pradėjo balandžio viduryje. Galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų, o incidentas galėjo paveikti apie 500 tūkst. gyventojų.
Energetikos ministras Lukas Savickas pranešė, kad Lietuvoje elektros energiją gaminančių vartotojų skaičius perkopė 200 tūkst., o jų elektrinių bendra galia viršijo 2,7 gigavato. Šios elektrinės sudaro daugiau nei ketvirtadalį šalies elektros gamybos pajėgumų.
Privatūs klientai sudaro 87 proc. visų gaminančių vartotojų, verslas – 13 proc. 68 proc. jų elektrą gamina ant pastatų stogų įrengtose elektrinėse, o kiti naudojasi nutolusiais saulės elektrinių parkais. Pasak ministro, šią vasarą gaminantys vartotojai pagamino maždaug ketvirtadalį visos Lietuvoje suvartotos elektros.
M. Sinkevičius tikino, kad Lietuvos pasitikėjimas JAV nesumažėjo. Jo teigimu, Jungtinės Valstijos tebėra strateginė Lietuvos partnerė, o pavieniai politikų pareiškimai iš esmės nekeičia valstybių santykių. Premjeras teigiamai vertino JAV pastangas siekti ilgalaikės taikos Ukrainoje, tačiau pabrėžė, kad svarbu užtikrinti jų veiksmingumą.
Žemės ūkio rūmai sukritikavo 20 mln. eurų paramos ūkininkams skirstymą ir pasigedo dialogo su Žemės ūkio ministerija. Rūmų atstovai teigė, kad parama numatyta grūdų ir pieno sektoriams, o kiti nuostolių patiriantys ūkininkai liko nuošalyje.
Žemės ūkio viceministrė Ligita Valalytė tvirtino, kad į dalį pasiūlymų buvo atsižvelgta, o kaltinimus dėl dialogo trūkumo pavadino melu. Jos teigimu, vidutiniškai apie 4 tūkst. eurų vienam ūkiui siekiančią paramą numatoma pradėti skirstyti lapkritį.
Lietuvos teisėtvarkos aktualijos
Prorusiškos aktyvistės Erikos Švenčionienės, kaltinamos padėjimu kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, advokatė Svetlana Naidenko Vilniaus apygardos teisme teigė, kad jos ginamosios veiksmai buvo politinės simpatijos, o ne pagalba užsienio valstybei išraiška.
Baigiamojoje kalboje advokatė sakė, kad E. Švenčionienės simpatija Rusijai ir Baltarusijai negali būti laikoma nusikaltimu. Jos vertinimu, Rusijoje išsakyti pareiškimai, esą Lietuvoje nėra demokratijos, buvo Lietuvos Vyriausybės kritika.
E. Švenčionienė ir įvairiuose protestuose aktyviai dalyvavęs Kazimieras Juraitis kaltinami veikę bendrininkų grupėje ir padėję Rusijos bei Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą. Prokuroro teigimu, 2022 m. jie vyko į Baltarusiją, dalyvavo šios šalies ir Rusijos žiniasklaidos laidose, viešai rėmė autoritarinių valstybių politiką bei neigė Lietuvos Seimo legitimumą.
E. Švenčionienei taip pat pareikšti kaltinimai dėl SSRS nusikaltimų neigimo. Tokia veika inkriminuojama ir buvusiam prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui V. Ivanovui. Bylos duomenimis, abu kaltinamieji 2023 m. pradžioje dalyvavo televizijos laidoje, kurioje buvo teigiama, kad 1991 m. sausio 13-ąją į Lietuvos piliečius galėjo šaudyti ir juos sužeisti nebūtinai SSRS kariškiai.
Užsienio aktualijos
Nobelio ekonomikos mokslų premija skirta JAV mokslininkams Robertui E. Hallui ir Michaelui Woodfordui. Apdovanojimas jiems skirtas už makroekonominio stabilizavimo mikroekonominių pagrindų tyrimus.
Švedijos karališkoji mokslų akademija nurodė, kad laureatų darbai suteikė tvirtą teorinį pagrindą modeliams, kuriuos naudoja centriniai bankai ir vyriausybės visame pasaulyje. R. E. Hallas dirba Stanfordo universitete Kalifornijoje, o M. Woodfordas – Kolumbijos universitete Niujorke.
NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas Alexusas Grynkewichius pareiškė, kad Aljansas sužlugdytų bet kokį išpuolį prieš savo nares. Pasak JAV generolo, didesnio masto atakos atveju NATO imtųsi ryžtingų veiksmų, kad sustabdytų priešininkus, o prireikus sunaikintų jų gebėjimą tęsti kovą.
Varšuvos saugumo forume jis išsamiau pristatė savo „pergalės teoriją“, kaip būtų atremtas ginkluotas išpuolis prieš Aljansą. Tai vyksta augant nerimui dėl, Vakarų pareigūnų teigimu, Maskvos vykdomos „hibridinės“ diversijų ir kišimosi kampanijos.
A. Grynkewichius pabrėžė nemanantis, kad konfliktas su Rusija yra neišvengiamas. Kartu jis sakė, kad NATO valstybės, turėdamos įrodymų, turėtų nedelsdamos įvardyti Rusiją kaip atsakingą šalį ir aiškiai parodyti Maskvai, jog tam tikrų ribų peržengti negalima. Generolas taip pat tvirtino, kad Vašingtonas ir toliau laikosi įsipareigojimo užtikrinti kolektyvinę Aljanso gynybą.
ES pirmadienį į sankcijų sąrašą dėl Rusijos karo prieš Ukrainą oficialiai įtraukė dar beveik 1,6 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų. ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas teigė, kad daugiau nei pusė naujai įtrauktųjų susiję su balistinių raketų gamybos grandine. Šį sąrašo išplėtimą ji pavadino didžiausiu nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Įgyvendinus naujas priemones, ES sankcijų Rusijai sąraše, kuriame yra ir V. Putinas, iš viso bus apie 3,5 tūkst. fizinių ir juridinių asmenų.
V. Zelenskis paragino Vašingtoną spausti Rusiją laikytis JAV prezidento paskelbtų paliaubų energetikos sektoriuje. Varšuvos saugumo forume jis teigė lauksiantis konkrečių veiksmų, kurių amerikiečiai imsis šiam tikslui.
Ukrainos prezidentas sakė buvęs nustebintas sekmadienį D. Trumpo socialiniame tinkle paskelbtu pareiškimu, kad visos atakos prieš energetikos infrastruktūrą šiame kare turi būti nedelsiant nutrauktos. V. Zelenskis pabrėžė, jog Kyjivas pasirengęs sustabdyti tokius smūgius, jei Rusija padarys tą patį, tačiau teigė, kad iškart po paliaubų paskelbimo Maskva smogė elektrinei Charkive.
Kremlius pirmadienį atsisakė patikslinti, ar su Ukraina buvo pasiektas susitarimas sustabdyti smūgius energetikos infrastruktūrai.