Medikų asociacijos nepritaria Seime svarstomam projektui, kuriuo siūloma griežtinti gydymo įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų atsakomybę. Projekto rengėjai teigia siekiantys pažaboti pažeidimus ir neteisėtas priemokas, tačiau dalis sveikatos priežiūros bendruomenės įspėja, kad naujos sankcijos gali smogti ir pacientams.
Pagal siūlomą Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimą įstaigoms už žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui ar iš pacientų neteisėtai paimtus mokesčius grėstų ne tik baudos. Valstybinė ligonių kasa (VLK) galėtų sustabdyti ar nutraukti sutarties vykdymą, todėl būtų ribojama dalis įstaigos veiklos.
Projekto pateikimo Seime išvakarėse 105 sveikatos sistemos organizacijos kreipėsi į parlamentarus, ragindamos siūlymą grąžinti tobulinti.
Sankcijos apimtų ir sutartis su ligonių kasa
O. Leiputės teigimu, dabar taikomos priemonės nėra pakankamai veiksmingos. Nustačius pažeidimus, įstaigos įpareigojamos juos pašalinti arba grąžinti neteisėtai gautas lėšas, tačiau papildomų finansinių pasekmių jos paprastai nepatiria.
VLK duomenimis, 2024 m. buvo atliktos 437 kontrolės procedūros, o 327 atvejais nustatyta žala PSDF biudžetui. Ji sudarė 2,25 mln. eurų. 2025 m. per 213 patikrinimų žala nustatyta 163 atvejais ir siekė 1,5 mln. eurų.
2025 m. daugiau tikrinant neteisėtas priemokas nustatyta, kad pacientų sumokėtų tokių mokesčių suma sudarė 400 tūkst. eurų. 2024 m. ji siekė 2,4 tūkst. eurų.
Projektas numato, kad įstaigai neįvykdžius VLK direktoriaus reikalavimų pašalinti pažeidimus, atlyginti fondui padarytą žalą ar grąžinti pacientui neteisėtai paimtą mokestį, sutartis su ligonių kasa galėtų būti nutraukta. Tokiu atveju naują sutartį dėl tų pačių paslaugų būtų galima sudaryti ne anksčiau kaip po dvejų metų.
Kritikai sako, kad po keturių mėnesių niekas nepasikeitė
Seimo nariams išsiųstame kreipimesi organizacijos tvirtina, kad ankstesnės kritinės pastabos nebuvo tinkamai įvertintos. Todėl jos prašo projektui nepritarti ir grąžinti jį tobulinti.
Įspėja dėl galimų pasekmių pacientams
Pagal projektą VLK direktorius galėtų 30 kalendorinių dienų sustabdyti gydymo įstaigos ar vaistinės sutarties vykdymą dėl konkrečių paslaugų arba vaistų. Jei nurodymai nebūtų įvykdyti, sutartis galėtų būti nutraukta. Sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdytų, o nauja sutartis dėl tų pačių paslaugų galėtų būti pasirašyta tik praėjus mažiausiai dvejiems metams. Taip pat numatomos naujos piniginės baudos.
Projektui nepritariančios organizacijos baiminasi, kad net ir vėliau pripažinus sprendimą nepagrįstu, pacientų galimybės gauti dalį paslaugų tuo metu jau būtų apribotos. Jos taip pat kelia klausimą, ar už tą patį pažeidimą nebūtų taikomos kelios sankcijos.
A. Rudanovo vertinimu, didesnė atsakomybė gali paskatinti dalį įstaigų nesudaryti sutarčių su VLK, o specialistus vengti sudėtingų atvejų, kuriuos lydi komplikacijų rizika. Tuomet pacientams galėtų tekti ieškoti kitos įstaigos, iš naujo laukti eilėje arba laiku apskritai negauti reikalingos paslaugos.
Organizacijos savo nuogąstavimus sieja ir su mokslinėje literatūroje aprašomu gynybinės medicinos reiškiniu. Siekdami išvengti galimų teisinių pasekmių, gydytojai tokiais atvejais gali dažniau skirti nebūtinus tyrimus arba vengti sudėtingesnių ir didesnės rizikos pacientų. Vis dėlto jos pabrėžia, kad cituojami tyrimai nėra konkretaus projekto poveikio prognozė, o tik galimos rizikos pavyzdys.
Aiškinamajame rašte pasigedo poveikio vertinimo
Kritikos sulaukė ir projekto aiškinamasis raštas. Jame teigiama, kad įstatymo priėmimas neigiamų pasekmių nesukels, tačiau organizacijos pasigenda atsakymų, kaip siūlomi pakeitimai galėtų paveikti pacientų galimybę gauti paslaugas, eiles ir sveikatos priežiūros prieinamumą skirtinguose regionuose.
A. Rudanovas teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Seimo kontrolierių įstaiga jau ne kartą yra atkreipę dėmesį į būtinybę prieš priimant tokius sprendimus realiai įvertinti jų poveikį. Organizacijų vertinimu, šįkart vėl apsiribojama teiginiu, jog neigiamų pasekmių nebus.
Taip pat primenamos ankstesnėje projekto versijoje išsakytos pastabos dėl kontrolinių patikrinimų, per kuriuos VLK darbuotojai galėtų imituoti pacientus, ir dėl įstatymo įsigaliojimo terminų. Kritikų nuomone, pastarieji kelia teisėkūros klausimų.
Kontrolei neprieštarauja, bet prašo keisti projektą
Kreipimąsi pasirašiusios organizacijos pabrėžia neprieštaraujančios pačiai kontrolės idėjai. Jos sutinka, kad pacientai turi būti apsaugoti nuo fiktyvių paslaugų, neteisėtų mokėjimų ir nesaugios priežiūros, o PSDF lėšos turi būti naudojamos skaidriai.
Tačiau medikų organizacijos mano, kad dabartinis projektas nėra pakankamai išdiskutuotas, o jo poveikis sveikatos sistemai ir pacientams – tinkamai įvertintas. Jų teigimu, pažeidimai turi būti stabdomi, bet sveikatos sistema neturėtų būti grindžiama baime ir automatiniu baudimu: kontrolė turi saugoti pacientą, o ne kelti grėsmę jo galimybei laiku gauti paslaugą.
Dėl to organizacijos ragina Seimą projektą grąžinti tobulinti ir teigia esančios pasirengusios dalyvauti tolesnėse diskusijose.