Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Varšuvoje antradienį susitiko su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generaliniu direktoriumi Rafaeliu Mariano Grossi. Pokalbio metu jis pabrėžė, kad Baltarusijoje numatoma Astravo atominės elektrinės plėtra gali padidinti grėsmes Lietuvai.
Ministras teigė, kad Astravo elektrinės klausimas tebėra aktualus. Lietuva, anot jo, rimtai abejoja, ar šioje ir kitose „Rosatom“ statomose jėgainėse tinkamai užtikrinama saugos kultūra. K. Budrys taip pat išreiškė viltį, kad TATENA įsitrauks į pastangas suvaldyti branduolinės saugos rizikas.
Susitikime aptarta ir branduolinės saugos padėtis Ukrainoje. K. Budrys pabrėžė, kad Rusijai tęsiant agresiją būtina stiprinti spaudimą Kremliui, jog būtų sustabdytos atakos prieš civilinę energetikos infrastruktūrą.
Ministro vertinimu, nepriimtina, kad Rusija žiemą nuolat naudoja prieš Ukrainą kaip poveikio priemonę ir manipuliuoja branduolinės saugos klausimais siekdama karinių tikslų.
K. Budrys taip pat patvirtino Lietuvos paramą TATENA veiklai Ukrainoje ir išreiškė lūkestį, kad agentūros misijos šioje šalyje bus vykdomos tol, kol jų reikės.
BNS rugsėjį skelbė, kad Baltarusijai planuojant Astrave pastatyti dar vieną atominės elektrinės bloką, Lietuvos valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) dar kartą įspėjo Minską, jog galimas jėgainės poveikis Vilniaus kraštui nėra įvertintas.
VATESI vadovas Michailas Demčenka tuomet teigė, kad inspekcija iš Baltarusijos institucijų negauna duomenų apie įgyvendintas ar planuojamas konkrečias saugos stiprinimo ir gerinimo priemones.
VATESI laiško kopija buvo išsiųsta TATENA, Europos Komisijai, Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupės bei Vakarų Europos šalių branduolinės saugos reguliavimo institucijų asociacijos pirmininkams.
Astravo atominėje elektrinėje veikia du Rusijoje pagaminti vienodos galios VVER-1200 reaktoriai, kurių bendra galia siekia 2400 megavatų. Pirmasis blokas pradėjo veikti 2020 metų lapkritį, o antrasis buvo įjungtas 2023 metų gegužę. Elektrinės statybą finansavo Rusija, suteikusi ilgalaikę paskolą.
Lietuva Astravo elektrinę nuolat kritikuoja, teigdama, kad ji pastatyta nesilaikant branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų.