Viena neapmokėta paskolos įmoka iš pirmo žvilgsnio gali neatrodyti kaip didelė bėda. Tačiau kuo ilgiau mokėjimas vėluoja, tuo skaudesnės gali būti pasekmės. Lietuvos banko specialistė paaiškino, kada situacija tampa ypač rimta.
Lietuvos gyventojai vartojimo reikmėms skolinasi vis daugiau. Lietuvos banko (LB) duomenimis, rugpjūčio pabaigoje kredito įstaigose dar negrąžintų vartojimo paskolų suma siekė apie 2,2 mlrd. eurų. Tai yra 24,7 proc. daugiau nei tuo pačiu metu prieš metus, o vien per rugpjūtį ši suma padidėjo 2,6 proc.
Vis dėlto vien didesnė bendra paskolų suma dar nereiškia, kad gyventojai jau nebesusitvarko su savo skolomis. Vertinant padėtį svarbu atsižvelgti ir į tai, kiek paskolų įmokų ilgą laiką lieka nesumokėta.
LB Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stalilionienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“ paaiškino, kas nutinka, kai paskolos mokėjimai stringa.
Po 90 dienų kreditorius gali nutraukti sutartį
Lietuvos bankas seka ilgalaikių pradelsimų rodiklį. Jis parodo, kokia vartojimo paskolų dalis nėra mokama ilgiau nei 90 dienų.
Pasak R. Stalilionienės, ši riba svarbi todėl, kad kreditorius, kai visos kitos galimos sutarties keitimo ar pritaikymo priemonės jau išbandytos, gali vienašališkai nutraukti sutartį, jei įmokos nemokamos ilgiau nei 90 dienų.
Tačiau tam tikromis aplinkybėmis sutartis gali būti nutraukta ir anksčiau. LB nurodo, kad tai įmanoma, kai įmoka vėluoja daugiau nei mėnesį, o nesumokėta suma sudaro bent 10 proc. dar negrąžinto kredito. Kita galima sąlyga – mokėjimų vėlavimas ilgiau nei tris mėnesius iš eilės.
Prieš nutraukdamas sutartį kreditorius privalo informuoti žmogų apie skolą. Gavęs tokį papildomą pranešimą, jis turi dar dvi savaites įsiskolinimui padengti.
Taigi vien pavėlavus sumokėti įmoką sutartis paprastai nenutraukiama iš karto. Vis dėlto kiekviena papildoma vėlavimo diena didina riziką susidurti su gerokai rimtesniais padariniais.
Už vėlavimą gali būti skaičiuojamos netesybos
Vėluojant mokėti vartojimo paskolą, gali tekti padengti ne tik pačią pradelstą įmoką. Kreditorius taip pat gali taikyti netesybas – papildomą mokestį už pavėluotą mokėjimą.
Netesybos negali viršyti 0,05 proc. pradelstos sumos už kiekvieną vėlavimo dieną. Jos gali būti skaičiuojamos ne ilgiau kaip 180 dienų.
Dar sudėtingesnė situacija susidaro tada, kai dėl užsitęsusių vėlavimų sutartis nutraukiama. Tokiu atveju, kaip aiškino R. Stalilionienė, žmogus tampa skolingas ne tik pradelstas įmokas, bet ir visą dar negrąžintą kredito sumą.
Vadinasi, vietoje kelių nesumokėtų mėnesio įmokų gali tekti grąžinti gerokai didesnę sumą. Prasidėjus skolos išieškojimui, gali atsirasti ir papildomų išlaidų. Ilgėjant tokiai situacijai, iš skolų išbristi tampa vis sunkiau.
R. Stalilionienė įspėjo, kad tokiomis aplinkybėmis žmogus gali patekti į labai sunkiai įveikiamą skolų situaciją.
Ilgalaikių vėlavimų kol kas nedaugėja
Nors vartojimo paskolų suma auga, naujausi LB duomenys nerodo, kad ilgalaikių vėlavimų daugėtų. 2026 metų pirmojo pusmečio vartojimo kredito rinkos apžvalgoje nurodyta, kad tarp ne kredito įstaigų vartojimo kredito davėjų daugiau nei 90 dienų pradelstų kreditų dalis sudarė 6,3 proc.
Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, šis rodiklis sumažėjo 0,8 procentinio punkto. Procentinis punktas parodo skirtumą tarp dviejų procentinių dydžių: pavyzdžiui, sumažėjimas nuo 7,1 iki 6,3 proc. reiškia 0,8 procentinio punkto pokytį.
R. Stalilionienė taip pat teigė, kad ilgalaikių pradelsimų rodiklis pastaruosius kelerius metus neauga ir svyruoja tarp 6–7 proc. Pirmąjį šių metų pusmetį užfiksuotas nedidelis, iki 1 procentinio punkto siekęs sumažėjimas.
Kol šalies ekonomika išlieka stabili ir nėra didesnių sukrėtimų, galinčių paveikti gyventojų pajamas ar išlaidas, LB nesitiki, kad ilgalaikių vėlavimų daugės.
Vis dėlto žmogui, jau suprantančiam, kad artimiausios įmokos sumokėti nepavyks, specialistai pataria nelaukti. Kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo daugiau galimybių išvengti sutarties nutraukimo ir didėjančios skolos.
Ką daryti, jei įmokos mokėti nebegalite?
LB rekomenduoja raštu kreiptis į kredito davėją dar prieš pradedant vėluoti. Įvertinęs konkrečią situaciją, kreditorius gali pasiūlyti pakeisti paskolos sąlygas.
Viena iš galimybių – pratęsti paskolos grąžinimo terminą. Tokiu atveju mėnesio įmoka gali sumažėti. Tam tikromis aplinkybėmis galima prašyti ir kredito atostogų – iki 3 mėnesių atidėti dalies paskolos įmokų mokėjimą.
Kredito atostogos gali būti suteikiamos, pavyzdžiui, žmogui arba jo sutuoktiniui netekus darbo, praradus bent trečdalį pajamų, nutrūkus santuokai, mirus sutuoktiniui ar tam tikrais darbingumo netekimo atvejais.
Vis dėlto tai nereiškia, kad tris mėnesius visiškai nereikės mokėti už paskolą. LB nurodo, kad įprastai tuo laikotarpiu ir toliau mokamos palūkanos, nebent su kreditoriumi susitariama kitaip.
Atidėta paskolos dalis taip pat nėra panaikinama. Vėliau ji įtraukiama į atnaujintą mokėjimo grafiką, todėl gali pailgėti paskolos grąžinimo laikotarpis arba pasikeisti būsimų įmokų dydis.
Prašymą dėl kredito atostogų reikia pateikti raštu. Kredito davėjas sprendimą turi priimti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų.
Kol sprendimas dar nepriimtas, vien pateiktas prašymas mokėjimų nesustabdo. Iki tol įmokas būtina mokėti pagal galiojantį grafiką.
Kur nemokamai pamatyti visus savo įsipareigojimus?
Turintiems kelias paskolas, lizingą ar kitų kredito įsipareigojimų savo finansinę situaciją galima pasitikrinti LB Paskolų rizikos duomenų bazėje.
Joje saugoma informacija apie gyventojams suteiktas paskolas. Pats žmogus gali nemokamai peržiūrėti, kokie duomenys apie jo įsipareigojimus yra užfiksuoti. Prie sistemos galima prisijungti elektroniniu būdu, patvirtinus tapatybę.
Tai leidžia vienoje vietoje pamatyti turimus kreditinius įsipareigojimus ir tiksliau įvertinti bendrą skolų naštą.
Daugiau apie paskolų, lizingo ir pirkimo išsimokėtinai pasirinkimą, kredito kainą, sutarties sąlygas bei riziką, kada skola tampa per didelė, sužinosite naujienų portalo tv3.lt laidoje „Valdyk savo pinigus“, pateikiamoje straipsnio pradžioje.
Laidoje taip pat aptariama, kodėl lietuviai vis daugiau skolinasi vartojimui, kada paskolų tampa per daug, kam dažniausiai skolinamasi, ar verta skolintis vestuvėms ir atostogoms, kuo skiriasi automobilio lizingas ir paskola, ką reiškia likutinė automobilio vertė bei kaip paskolos gali paveikti galimybę gauti būsto kreditą.
„Valdyk savo pinigus“ žiūrėkite kiekvieną antradienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.