Europos Parlamento (EP) narys ir „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga ragina svarstyti galimybę visiems būsimiems medikams suteikti karinį parengimą. Jo teigimu, tai padėtų specialistams geriau pasirengti darbui karo sąlygomis, o finansavimui galėtų būti panaudota dalis gynybai numatytų lėšų.
Interviu „Žinių radijui“ A. Veryga teigė, kad viena iš galimybių būtų atnaujinti karines katedras. Tokiu būdu medikai galėtų įgyti tam tikrą karinį pasirengimą, dalyvauti pratybose ir būti paruošti karo medikų darbui. Jo vertinimu, tuomet šių žmonių nereikėtų atskirai šaukti į karo tarnybą.
Politikas mano, kad toks specialistų rengimas sustiprintų bendrą valstybės pasirengimą gynybai ir padėtų efektyviau panaudoti šiai sričiai skiriamus asignavimus. Anot jo, medikų karinis parengimas taip pat yra pasirengimo gynybai dalis, ypač atsižvelgiant į tai, kad ne visos lėšos sėkmingai panaudojamos tiesioginiams kariuomenės pirkimams.
Gynybos lėšas siūlo skirti ir civilinėms institucijoms
A. Veryga taip pat ragina Lietuvą aktyviau naudotis NATO numatytais gynybos finansavimo mechanizmais. Jie, jo teigimu, leidžia dalį pinigų skirti ne vien kariuomenės pajėgumams, bet ir platesniam valstybės atsparumui stiprinti.
Europarlamentaras priminė, kad NATO šalys yra susitarusios iki 2035 metų gynybai ir su ja susijusioms reikmėms skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iki 1,5 proc. BVP iš šios sumos galėtų būti nukreipta su gynyba ir saugumu susijusioms sritims.
A. Verygos teigimu, šios lėšos galėtų būti naudojamos vidaus reikalų sistemos, policijos, sienos apsaugos pareigūnų ir sveikatos sistemos pasirengimui, taip pat tam tikriems švietimo sistemos elementams.
Jo vertinimu, toks modelis būtų ypač aktualus dėl to, kad ne visada spėjama panaudoti Krašto apsaugos ministerijai (KAM) skirtus asignavimus. Politikas atkreipė dėmesį, jog praėjus dešimčiai mėnesių buvo panaudota tik kiek daugiau nei 40 proc. numatytų lėšų.
ELTA primena, kad Vyriausybė 2027 metų valstybės biudžete gynybai planuoja skirti apie 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP.
Premjero Mindaugo Sinkevičiaus anksčiau pateiktais duomenimis, šiemet panaudota maždaug 44 proc. KAM skirtų asignavimų. Dėl tokio lėšų panaudojimo tempo dalis politikų išsakė kritiką.
NATO sąjungininkės yra sutarusios iki 2035 metų gynybai ir su ja susijusioms išlaidoms skirti 5 proc. BVP. Iš jų mažiausiai 3,5 proc. BVP turėtų būti skiriama pagrindiniams gynybos poreikiams, o iki 1,5 proc. BVP – platesnėms su gynyba ir saugumu susijusioms reikmėms.