Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui vėl nagrinėjant buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo klausimą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga teigia, kad visuomenė turi teisę žinoti, o sprendimas neturėtų būti atidėliojamas.
Trečiadienį „Žinių radijui“ A. Veryga sakė abejojantis, ar šį kartą bus pasiektas rezultatas, nes Seime, jo vertinimu, vis atsiranda dauguma, nepritarianti tokiai iniciatyvai dėl jam sunkiai suprantamų priežasčių. Politikas tai įvardijo kaip iki šiol neišpildytą visuomenės lūkestį.
Pasak jo, viena iš priežasčių, dėl kurių vengiama viešinti buvusių KGB bendradarbių duomenis, gali būti nuogąstavimas dėl galimo politinio atgarsio paskelbus pavardes.
A. Veryga teigė, kad viešumoje atsidūrus tam tikriems vardams galėtų kilti didelė politinė reakcija, todėl šio klausimo esą nenorima išspręsti iki galo.
LVŽS pirmininkas pabrėžė, kad buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo klausimas sprendžiamas jau daugiau kaip 30 metų. Jo teigimu, už terminų pratęsimą turėtų prisiimti atsakomybę tie asmenys, kurie tokius sprendimus priėmė.
Politikas taip pat priminė, kad visuomenė turi teisę žinoti, ypač todėl, kad valstybė įgyvendina tuo laikotarpiu prisiimtus įsipareigojimus. Jo vertinimu, vėliau priimti sprendimai pratęsti terminus neturėtų likti be atsakingų asmenų.
ELTA primena, kad trečiadienį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas tęs „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio parengtų įstatymo pataisų svarstymą. Jomis siūloma nuo 2028 metų sausio 1 dienos išslaptinti buvusių KGB bendradarbių prisipažinimo duomenis.
Projektu taip pat numatoma panaikinti 1999 metais priimtą įstatymą, nustatantį buvusių KGB bendradarbių registravimo, prisipažinimo, įtraukimo į apskaitą ir prisipažinusiųjų apsaugos tvarką.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, pataisos galėtų paliesti apie 400 darbingo amžiaus žmonių. Paviešinus informaciją, jiems galėtų kilti grėsmė.
Pernai gruodį po pateikimo projektui pritarė 51 Seimo narys, vienas balsavo prieš, o du susilaikė. Pataisas nagrinėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė jas atmesti.