Finansų ir biudžeto komiteto posėdyje Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovas dr. Martynas Endrijaitis pristatė pagrindines institucijos veiklos kryptis ir numatytas priemones. Tarp jų – kova su šešėline ekonomika ir PVM atotrūkiu, glaudesnis institucijų bendradarbiavimas, paprastesnis mokesčių deklaravimas, jaunimo švietimas bei geresnė klientų patirtis.
Vienu svarbiausių tikslų įvardytas pasitikėjimo valstybe stiprinimas, geresnis institucijų veiksmų koordinavimas ir didesnis jaunimo sąmoningumas mokesčių srityje.
Šiam tikslui įgyvendinti planuojama sukurti bendrą duomenų platformą, kuria naudotųsi VMI, „Sodra“, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Registrų centras, Muitinė ir kitos institucijos. Taip pat ketinama nustatyti vienodus rizikos vertinimo standartus ir kiekvienais metais skelbti pažangos ataskaitą.
Posėdyje pabrėžta, kad aktyvesnis institucijų keitimasis informacija galėtų padėti nustatyti galimai slepiamą darbo užmokestį ir kitus pažeidimus.
Jaunimo švietimą numatoma stiprinti į vadovėlius įtraukiant daugiau informacijos apie mokesčius. M. Endrijaitis nurodė, kad panaši praktika taikoma Skandinavijos šalyse, ir pažymėjo, jog jauniems žmonėms svarbu suprasti, kad dalis jų gaunamų pajamų skiriama valstybei.
Daugiau skaitmeninių paslaugų ir paprastesnis deklaravimas
VMI taip pat planuoja plėsti elektronines paslaugas ir tęsti skaitmeninę transformaciją. Numatyta konsoliduoti informacines sistemas, sprendimus grįsti duomenimis, automatizuoti bei optimizuoti procesus, paslaugas teikti realiuoju laiku ir užtikrinti duomenų vientisumą bei kokybę.
Vienas iš siekių – palengvinti mokesčių deklaravimą. Tarp planuojamų pokyčių – nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimas administratoriaus iniciatyva, atnaujintas gyventojų pajamų deklaravimo modelis ir nauja turto deklaravimo koncepcija.
VMI vadovas taip pat kalbėjo apie klientų pasitenkinimo didinimą. Institucija ketina analizuoti klientų kelią ir jų grupes pagal klientų patirties metodiką, aktyviau bendrauti su konkrečiomis klientų grupėmis bei įdiegti transakcines apklausas.
Per penkerius metus VMI siekia sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį. Iki 2030 m. planuojama įdiegti privalomą įmonių tarpusavio elektroninių sąskaitų faktūrų sistemą, kurios duomenys VMI būtų perduodami realiuoju laiku. Taip pat numatoma į i.EKA integruoti daugumą kasos aparatų.
Galimam PVM sukčiavimui nustatyti ketinama naudoti dirbtiniu intelektu paremtus rizikos analizės modelius ir vykdyti tikslinę PVM kontrolę.
Kur VMI daugins patikras
M. Endrijaitis anksčiau yra skelbęs, kad kasmet bus išskiriami 3–5 didžiausios rizikos sektoriai, o tikslinių patikrinimų efektyvumą siekiama padidinti 20 proc.
Daugiau dėmesio planuojama skirti prekybos, gamybos, statybos ir elektroninės erdvės sritims. Taip pat bus vertinami įmonių grupių tarpusavio sandoriai, nuostolingai veikiančios įmonės, nekilnojamojo turto sandoriai ir didelės vertės tarptautiniai sandoriai.
Patikrinimų metu bus vertinama, ar pagrįstai deklaruojami mokestiniai nuostoliai, pajamos natūra, A ir B klasės pajamos, dividendai, palūkanos bei kitos į užsienį išmokamos sumos.
VMI numato organizuoti teminius patikrinimus, kartu su verslo asociacijomis vykdyti bendras skaidrinimo programas ir taikyti atsitiktinę atranką.
M. Endrijaitis priminė, kad Tarptautinis valiutos fondas rekomenduoja tikrinti ir skirtinguose sektoriuose veikiančias įmones. Tokia praktika leistų įvertinti, ar didžiausios rizikos veiklos sritys nustatytos tinkamai.
VMI taip pat anksčiau skelbė ketinanti konsultuoti ir šviesti „fintech“ bei dirbtinį intelektą naudojančias įmones. „Fintech“ klausimais numatoma keistis duomenimis ir su Lietuvos banku.