Artėjant JAV vidurio kadencijos rinkimams, Donaldas Trumpas vėl bando imtis iniciatyvos dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Po susitarimo su Vladimiru Putinu dėl dyzelino tiekimo JAV prezidentas prabilo apie energetines paliaubas, nors Rusija tuo metu toliau atakuoja Ukrainą.
Laidoje situaciją komentavo Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas.
Taikos procesas ar bandymas išvengti rinkimų smūgio?
A. Medalinsko vertinimu, atnaujintos pastangos ieškoti taikos gali būti labiau susijusios su artėjančiais rinkimais nei su realiu sprendimu. Vis dėlto, procesui pajudėjus, sprendimas teoriškai gali atsirasti. Ekspertas teigė, kad pradžioje tai priminė naujo taikos proceso imitaciją, o JAV administracijos veiksmai Ukrainos klausimu atrodė vis prasčiau.
D. Trumpo administracija sulaukia kritikos ne tik iš demokratų, bet ir iš dalies žiniasklaidos bei respublikonų. Net „Fox News“ kartais kritikuoja prezidentą. A. Medalinskas atkreipė dėmesį į statistiką: specialusis pasiuntinys Witkoffas penkis kartus lankėsi Maskvoje, tačiau nė karto nebuvo nuvykęs į Kyjivą. Šią situaciją, jo manymu, reikėjo keisti, tačiau vėlesni sprendimai sunkiai paaiškinami tiek politikos, tiek politinių technologijų požiūriu.
Politologas mano, kad pats D. Trumpas Ukrainos ir prezidento Volodymyro Zelenskio klausimą pavertė vienu svarbiausių rinkimų kampanijos elementų. Taip galėjo nutikti todėl, kad prezidentui reikėjo paaiškinti aukštas dyzelino kainas. Natūralus atsakymas būtų siejamas su užstrigusiu Jungtinių Valstijų karu prieš Iraną, kurį D. Trumpas ne kartą buvo skelbęs jau užbaigtu.
Potencialia rinkimų tema galėjo tapti užblokuotas Hormuzo sąsiauris, padėtis Persijos įlankoje ir karas prieš Iraną. Tačiau, A. Medalinsko teigimu, Vašingtone galėjo būti nuspręsta šio klausimo vengti, nes jis atskleidžia dideles D. Trumpo administracijos užsienio ir saugumo politikos spragas.
Nors teokratinis mulų režimas niekam nepatinka, karas, kaip skelbia žiniasklaida, buvo pradėtas mažai tariantis su generolais ir diplomatais. Witkoffui ir Jaredui Kushneriui buvo pavesta ieškoti galimybių derėtis, tačiau derybos iš esmės nejuda. Be to, sprendimai buvo priimti tinkamai nepasitarus su Europos partneriais, o vėliau D. Trumpas juos dėl to kritikavo.
Eksperto teigimu, vietoje to galėjo būti pasirinkta kaltinti V. Zelenskį ir Ukrainą. Tačiau net tarp respublikonų atsirado žmonių, klausiančių, kodėl dėl dyzelino buvo sudarytas susitarimas su Vladimiru Putinu, jei Ukraina yra karo auka, o V. Zelenskis kovoja už savo šalį. Klausimai dėl korupcijos Ukrainoje, A. Medalinsko vertinimu, yra atskira tema.
Susitarimas buvo kritikuojamas ne tik dėl to, kad jis sudarytas su V. Putinu, bet ir dėl nedidelės apimties – jis neišsprendžia pagrindinės problemos. Kai dėl šio sandorio kritikos respublikonai ir demokratai pradėjo kartu svarstyti galimą bendrą dokumentą, atsakomybė esą vėl buvo perkelta V. Zelenskiui.
V. Zelenskis susitarimą pavadino stipriai valstybei netinkamu, silpnu D. Trumpo veiksmu. Pasak A. Medalinsko, prezidentas į šį pareiškimą sureagavo itin emocingai, kaip jam būdinga kalbant apie Ukrainos vadovą.
Tuomet galėjo būti nuspręsta grįžti prie Ukrainos anksčiau keltų pasiūlymų ir svarstyti dalines priemones: energetinę taiką, susitarimą neataakuoti uostų, infrastruktūros ir kitų objektų. D. Trumpas šį klausimą iškėlė ir pareiškė, kad susitarimas jau pasiektas. Tačiau netrukus paaiškėjo, jog nei Maskva, nei Kyjivas apie tokį susitarimą negirdėjo.
A. Medalinsko manymu, tokia situacija rodo, kad respublikonai ir pats D. Trumpas susiduria su dideliais sunkumais prieš rinkimus. Respublikonai gali pralaimėti ne tik Atstovų Rūmų, bet ir Senato rinkimus. Tokiu atveju, kaip baiminamasi jų gretose, demokratų pergalę galėtų lydėti prezidento apkaltos procesas, parlamentiniai tyrimai ir tyrimai prieš D. Trumpo aplinkos žmones.
Ukrainai reikia ne signalo, o realių garantijų
Politologas teigė, kad D. Trumpo administracija šią situaciją jau vertina kaip egzistencinę. Todėl sprendimai tampa painūs. Jeigu taikos procesas iš tiesų pajudėtų, tai būtų naudinga, tačiau tuomet reikėtų spręsti vieną esminę problemą, kuri egzistavo ir Joe Bideno valdymo laikotarpiu.
Tai – Vakarų nenoras suteikti Ukrainai penktojo NATO straipsnio apsaugą, nors šalies nenorima priimti į Aljansą. A. Medalinskas pabrėžė, kad Vakarų žiniasklaidoje pasirodė informacijos, jog tokioms garantijoms Jungtinės Valstijos galbūt galėtų pritarti. Teritoriniai klausimai, jo teigimu, yra atskira tema, o svarbiausia Ukrainai – užtikrinti jos saugumą, kad V. Putinas po kurio laiko vėl nepultų šalies, pasijutęs laimėtoju.
JAV saugumo garantijos galėtų sudaryti sąlygas įvesti Europos kariuomenės kontingentą, neleisti Rusijai reikalauti mažinti Ukrainos kariuomenę ir tęsti diskusijas dėl šalies atkūrimo. Jei šie klausimai pajudėtų, tai būtų svarbus žingsnis Ukrainai ir viso Europos regiono saugumui.
Ar D. Trumpas ryšis veiksmams iki lapkričio 3-iosios?
Paklaustas, ar realu, kad D. Trumpas imtųsi papildomų veiksmų ir iki lapkričio 3-iosios galėtų paskelbti išsprendęs situaciją, A. Medalinskas atsakė, jog prezidentas dabar vargiai turi kitą pasirinkimą.
Jeigu anksčiau D. Trumpas teigė, kad tai yra Rusijos ir Ukrainos reikalas, dabar jis pats įsitraukė į daugybę susijusių problemų: Iraną, puolamą Ukrainą, tamsoje skendintį Kyjivą, kare prieš Iraną panaudotas „Patriot“ raketų atsargas, kaltinimus V. Zelenskiui, dyzelino sandorį ir kitus klausimus.
Visa tai galėtų pasitraukti į antrą planą, jei atsirastų valia susitarti dėl energetikos objektų apšaudymo nutraukimo. Tačiau, pasak eksperto, svarbiausias klausimas išlieka Ukrainos kelias į NATO ir penktojo straipsnio garantijos.
A. Medalinskas teigė, kad Bideno administracija nesiryžo imtis veiksmų, kurie padėtų Ukrainai tapti NATO nare. Atėjęs į valdžią D. Trumpas šią galimybę taip pat atmetė, nes buvo svarstomi įvairūs susitarimai su Rusija dėl Sibiro, Arkties, retųjų metalų ir kitų ekonominių temų. Šiame procese Ukraina esą tapo kliūtimi.
Tačiau dabar, eksperto vertinimu, Ukrainai būtina parodyti ne simbolinį signalą, o realų veiksmą. Vien pareiškimų nepakanka, nes žmonės įvairiose pasaulio vietose jau įprato vertinti D. Trumpo žodžius atsargiai ir laukti, kas bus po savaitės ar mėnesio. Todėl kiekvienas naujas pažadas kelia klausimą, ar jis iš tiesų bus įgyvendintas.
Iki rinkimų likus vos kelioms savaitėms, D. Trumpui, A. Medalinsko manymu, reikėtų nebe signalo, o tikro sprendimo. Įsitraukus į problemas dėl Irano, Ukrainos, V. Putino ir dyzelino susitarimo, pirmą kartą kalbant apie vadinamąjį Trumpo taikos procesą esą tenka ieškoti realios išeities.
Vis dėlto, eksperto teigimu, tai daroma per vėlai. Jei Ukraina būtų gavusi reikalingą paramą, situaciją galėjo būti įmanoma pakeisti. Bideno laikotarpiu toks lūžis galėjo įvykti 2022 metų pabaigoje, po Charkivo ir Chersono operacijų, arba per 2023 metų vasaros kontrpuolimą, kuriam Ukraina negavo visos būtinos ginkluotės.
Galimybė imtis ryžtingesnių veiksmų, pasak A. Medalinsko, buvo ir D. Trumpo valdymo metais, kai Ukraina pradėjo atakuoti Rusijos naftos objektus, o Rusijoje kilo panika. Tiek vienu, tiek kitu atveju, jo vertinimu, buvo galima siekti lūžio kare.