Rugsėjį Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina padidėjo 36 proc. ir pasiekė 108,44 euro už megavatvalandę (MWh). Energetikos bendrovės „Elektrum Lietuva“ teigimu, tam įtakos turėjo sumažėjusi saulės elektrinių gamyba.
Panašus kainų augimas užfiksuotas ir Latvijoje – ten elektra pabrango 36 proc., iki 108,53 euro už MWh. Estijoje kaina padidėjo 27 proc. ir siekė 74,85 euro už MWh.
„Elektrum Lietuva“ vadovė Neringa Petrauskienė nurodė, kad rugsėjį kainas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse didino sezoninis saulės elektrinių gamybos kritimas bei dėl planinių atominių elektrinių remonto darbų sumažėjusi gamyba Šiaurės šalyse. Nors Baltijos regione daugiau elektros pagamino vėjo jėgainės, o mažesnę pasiūlą iš dalies kompensavo importas iš Suomijos, to neužteko kainų kilimui sustabdyti.
Per rugsėjį Baltijos šalių elektros biržoje kaina svyravo nuo –0,22 iki 369,55 euro už MWh.
Vėjo elektrinių gamyba Baltijos šalyse per mėnesį padidėjo 28 proc., iki 655 gigavatvalandžių (GWh). Tuo metu saulės elektrinės pagamino 41 proc. mažiau elektros – 439 GWh.
Vis dėlto metiniai rodikliai išliko augantys: per metus vėjo elektrinių gamyba Baltijos šalyse padidėjo 72 proc., o saulės elektrinių – 21 proc. Įskaičiavus hidroelektrines, bendra atsinaujinančių energijos išteklių gamyba per metus išaugo 43 proc.
Rugsėjį Lietuvoje elektros poreikis sudarė 998 GWh. Tai buvo 2 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 11 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.
Šalyje pagamintos elektros kiekis, palyginti su rugpjūčiu, beveik nepasikeitė ir siekė 871 GWh. Tačiau per metus gamyba išaugo 31 proc.
Latvijoje elektros vartojimas per mėnesį padidėjo 2 proc., o gamyba – 4 proc. Estijoje vartojimas išaugo 4 proc., iki 578 GWh, tačiau elektros gamyba sumažėjo 4 proc.
Lietuvoje rugsėjį pagaminta elektros energija sudarė 87 proc. šalyje suvartoto kiekio. Latvijoje šis rodiklis siekė 61 proc., Estijoje – 62 proc.
Bendrai Baltijos šalys rugsėjį pasigamino 73 proc. visos joms reikalingos elektros energijos.