Nuo rugpjūčio 1-osios keičiasi būsto paskolų taisyklės: pirmąjį būstą perkantiems gyventojams pradinis įnašas mažinamas nuo 15 iki 10 proc. Tai turėtų palengvinti reikiamos sumos sukaupimą, tačiau būsto kainų augimas ir galimas palūkanų didėjimas gali riboti šio pokyčio naudą.
Finansų ekspertės I. Genytė-Pikčienė ir J. Kalendienė aptarė, ką šis sprendimas reiškia gyventojams, kaip gali keistis paskolų kaina ir ar Lietuva artėja prie šalių, kuriose ilgalaikė būsto nuoma tampa įprastu pasirinkimu.
Mažesnis pradinis įnašas – ne be priežasties
Pasak I. Genytės-Pikčienės, mažesniam pradiniam įnašui neturėtų būti ieškoma paslėpto kabliuko. Lietuvos bankas tokį sprendimą priėmė siekdamas sumažinti gyventojams tenkančią pradinę finansinę naštą ir pagerinti pirmojo būsto įperkamumą.
Vis dėlto per laiką, kai buvo priimtas šis sprendimas, būsto kainos smarkiai išaugo. Todėl pokytis rinkoje nesukėlė staigaus efekto. Ilgesniu laikotarpiu jis vis tiek gali padėti pirmąjį būstą perkantiems žmonėms lengviau sukaupti įnašą, proporcingą likusiai paskolos daliai.
Palūkanoms kol kas daugiau rizikų kilti nei mažėti
J. Kalendienės vertinimu, artimiausiu metu palūkanų normų kryptis labiau sietina su augimu. Vienas pagrindinių veiksnių – euro zonoje išliekanti infliacija, viršijanti Europos Centrinio Banko siekiamą lygį. Tai didina spaudimą bankui toliau kelti palūkanas.
Prognozes taip pat apsunkina valstybių skolos, obligacijų pajamingumas ir padėtis Prancūzijoje. Nors šiuo metu neatrodo, kad Europos Centriniam Bankui reikėtų padėti Prancūzijos vyriausybei, ilgesniu, vienų ar kelerių metų laikotarpiu tokios galimybės atmesti negalima.
Palūkanos paprastai didinamos palaipsniui, dažniausiai po 0,25 proc. Net ir toks pokytis paskolos neturintiems žmonėms tiesioginės įtakos neturi, tačiau kuo didesnė paskola, tuo labiau išauga už ją mokama suma.
Paskolos įmoka ir nuomos kaina – ne tas pats
Gyventojai kartais lygina nuomos mokestį su bankui mokama paskolos įmoka, tačiau, J. Kalendienės teigimu, šie dydžiai iš esmės skiriasi. Mokėdamas paskolą žmogus palaipsniui įsigyja savo būstą, o mokėdamas nuomą nuosavybės teisių neįgyja.
Išsikraustęs iš nuomojamo būsto žmogus jį tiesiog palieka. Tuo metu turimą arba dar išsimokamą nekilnojamąjį turtą ateityje galima parduoti ir susigrąžinti dalį už jį sumokėtų pinigų. Todėl vien paskolos įmokos ir nuomos kainos lyginti negalima.
Nuomą žmonės renkasi ir dėl lankstumo, gyvenimo būdo bei galimybės neprisirišti prie vienos vietos. Ypač tai aktualu tiems, kurie nėra tikri dėl ateities planų ar gali norėti išvykti į kitą šalį.
Nuosavas būstas Lietuvoje vis dar laikomas svarbiausia investicija
I. Genytė-Pikčienė teigė negirdėjusi, kad ilgalaikė nuoma Lietuvoje būtų laikoma gėdinga. Dalis jaunų žmonių sąmoningai renkasi tokį gyvenimo būdą, nes nori išsaugoti daugiau laisvės ir neįsipareigoti būsto paskolai.
Vis dėlto Lietuvoje nuosavas nekilnojamasis turtas tebėra itin populiarus, o būstas dažnai vertinamas kaip pagrindinė investicija. Istorinė grąža žmonių, investavusių į nekilnojamąjį turtą, nenuvylė, tačiau ankstesni rezultatai negarantuoja tokios pačios ateities, ypač geopolitinio neapibrėžtumo sąlygomis.
Ekspertė pabrėžė, kad investicijos turėtų būti išskaidytos, diversifikuotos ir derėti su ilgalaikiais tikslais.
Lietuvoje gali stiprėti ilgalaikės nuomos poreikis
I. Genytės-Pikčienės manymu, realu, kad per artimiausius 10 ar 15 metų Lietuvoje ryškės panaši tendencija kaip kai kuriose Europos šalyse, kuriose žmonės ilgai nuomojasi būstą, nes negali jo įpirkti.
Lietuvos būsto rinka yra gana sekli ir dažnai vystosi šuoliais. Todėl kyla rizika, kad būsto kainos didės greičiau nei bendras gyventojų pragyvenimo lygis ir pajamos. Jei būstas taps neįperkamas, ilgalaikės nuomos paklausa bei jos populiarumas natūraliai augs.
Valstybė ieško būdų, kaip padidinti prieinamo būsto pasiūlą
J. Kalendienė pabrėžė, kad nuoma gali tapti ne tiek pelningesne, kiek labiau įperkama alternatyva būsto įsigijimui. Kartu svarbu suprasti, jog nuomojamas būstas vis tiek priklauso privačiam asmeniui, įmonei arba viešajam sektoriui.
Europoje egzistuoja skirtingi modeliai. Vienu atveju būstą valdo privatūs žmonės ar įmonės, galintys jį pastatyti arba įsigyti ir vėliau nuomoti. Kitu, labiau skandinavišku, modeliu didelė dalis būsto, ypač didmiesčiuose, priklauso valstybei ar savivaldybėms ir gyventojams išnuomojama už priimtiną kainą.
Lietuvoje kol kas esama tik pradiniame etape, todėl dar neaišku, kuris modelis įsitvirtins. Skirtinguose regionuose gali būti taikomi nevienodi sprendimai, tačiau viešos diskusijos rodo, kad ieškoma būdų užtikrinti būstą visiems šalies gyventojams.
Už prieinamo būsto politiką atsakinga Aplinkos ministerija rengia planus. Tuo metu kai kurios savivaldybės kuria savo strategijas nelaukdamos nacionalinių sprendimų. I. Genytės-Pikčienės žiniomis, Akmenės rajone tokios priemonės jau beveik pasiekė įgyvendinimo etapą.
Vilniuje pagrindinė problema yra didelė būsto kaina, o regionuose būstas gali tapti priemone pritraukti mokytojus, gydytojus ar jaunas šeimas. Kadangi privačiam sektoriui tokie projektai ne visada atsiperka, savivaldybės ieško sprendimų, tinkamų skirtingoms vietos sąlygoms.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.