Vilniaus Antakalnio kapinėse amžinojo poilsio atgulė daugybė Lietuvai nusipelniusių žmonių – šalį kūrusių, gynusių ir garsinusių menininkų, politikų bei visuomenės veikėjų. Artėjant Vėlinėms verta prisiminti ne tik jų darbus, bet ir tai, kaip atrodo šių iškilių asmenybių kapai.
Žymių žmonių atminimą Antakalnio kapinėse liudija ne tik antkapiai. Kai kuriose vietose įrengtos su jų veikla ir profesija susijusios skulptūros ar monumentai.
Menininkų kalnelyje – scenos ir kultūros asmenybės
Specialioje kapinių dalyje, dažnai vadinamoje menininkų kalneliu, palaidota daug Lietuvos kultūrai nusipelniusių aktorių, muzikantų ir rašytojų.
Čia ilsisi aktorius ir televizijos laidų vedėjas Vytautas Šapranauskas. Jo kapą išskiria antkapyje pavaizduota kėdė, ant kurios padėta kaukė. Vienas garsiausių Lietuvos humoristų mirė 2013 metų balandžio 18 dieną Vilniuje. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje mokęsis aktorius ilgą laiką dirbo TV3 televizijoje ir vedė laidas „Šapro šou“, „Puikusis šou“, „Šok su manimi“, „Chorų karai“ bei „Auksiniai svogūnai“.
Netrūkus nuo V. Šapranausko palaidotas teatro, televizijos ir kino aktorius Arūnas Storpirštis. Jis mirė 2018 metų lapkričio 6 dieną. Vyrą vakare netikėtai ištiko staigi mirtis. Šeimai vežant jį į ligoninę medikams išgelbėti aktoriaus nepavyko.
1950 metais Vilniuje gimęs A. Storpirštis 1975-aisiais baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos, dabar vadinamos Lietuvos muzikos ir teatro akademija, aktorių laidą. Tais pačiais metais jis pradėjo dirbti sostinės Jaunimo teatre ir šio teatro trupei priklausė iki gyvenimo pabaigos.
Kiek toliau palaidotas operos solistas ir pedagogas Virgilijus Noreika. 1935 metais gimęs menininkas mirė 2018-aisiais. Jis dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, aktyviai koncertavo Lietuvoje bei užsienyje, o už savo veiklą buvo apdovanotas daugybe apdovanojimų.
V. Noreika dainavo įvairių pasaulio šalių teatrų scenose: Maskvos didžiajame teatre, Berlyno valstybės operoje, Paryžiaus „Grand Opera“, Buenos Airių „Teatro Colon“, taip pat Stokholme, Sofijoje, Belgrade, Budapešte, Bukarešte, Varšuvoje, Prahoje, Bratislavoje, Kijive, Minske, Taline, Rygoje ir Čikagos lietuvių operoje. Be to, jis surengė daugiau kaip 700 solinių koncertų.
Antakalnio kapinėse ilsisi ir poetas, eseistas, vertėjas bei visuomenės veikėjas Marcelijus Martinaitis. Jis gimė 1936 metais Raseinių rajone, o mirė 2013-aisiais Vilniuje. Savo kūryboje daugiausia nagrinėjo senosios kaimo pasaulėžiūros susidūrimą su moderniu pasauliu. Per gyvenimą išleido dešimt poezijos rinkinių, o jo vardu pavadinta Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka.
Šiose kapinėse palaidotas ir muzikantas, dainuojamosios poezijos kūrėjas bei atlikėjas, režisierius ir televizijos laidų vedėjas Vytautas Kernagis. 1951 metais gimęs menininkas po sunkios ligos mirė 2008-aisiais Vilniuje. Jis laikomas dainuojamosios poezijos pradininku Lietuvoje: 1978 metais įrašė pirmąją šalyje šio žanro plokštelę, o per gyvenimą sukūrė maždaug 200 dainų.
Antakalnio kapinėse savo amžinojo poilsio vietą rado ir poetė, vaikams skirtų eilėraščių autorė Janina Degutytė. 1928 metais gimusi rašytoja mirė 1990-aisiais. Eilėraščius ji pradėjo kurti dar būdama dešimties metų, vėliau baigė Vilniaus universitetą ir tapo lietuvių kalbos bei literatūros specialiste.