Rododendrai pavasarį džiugina ryškiais žiedais, tačiau tam, kad sėkmingai peržiemotų, vien uždengti juos nuo šalčio nepakanka. Rudenį svarbu pasirūpinti dirvožemio drėgme, šaknų apsauga ir tinkamu mulčiu.
Vilniaus universiteto Botanikos sodo specialistė Ramunė Žemgulytė paaiškino, kada rododendrus reikėtų dengti, kuriems augalams apsauga būtina ir kokių priežiūros klaidų verta vengti.
Dengti reikėtų ne per anksti
Pasiruošti žiemai jau galima, pavyzdžiui, aplink rododendrus įsmeigiant kuoliukus, lankus ar kitokias atramas, prie kurių vėliau bus tvirtinama apsauginė medžiaga. Tačiau pačių krūmų dengti dar nereikėtų.
Pasak R. Žemgulytės, tinkamiausias laikas tai daryti – vegetacijos pabaiga, kai vidutinė paros temperatūra nukrinta žemiau 5 laipsnių šilumos ir susidaro įšalas.
Rododendrams apsaugoti galima naudoti baltą agroplėvelę, pavėsinimo tinklą, įvairius demblius arba eglišakes. Saulėtoje vietoje augantiems krūmams ypač svarbus pavėsinimas, o atvirose vietose augantiems augalams reikėtų įrengti vėjasienes. Taip mažinamas žiemos saulės ir vėjo džiovinantis poveikis.
Vis dėlto danga nuo visų pavojų neapsaugo, ypač užsitęsus šalčiams. Šaknims itin svarbus sniegas – tik storesnė jo danga patikimai saugo jas nuo iššalimo.
Kuriems krūmams apsauga būtina?
Vienodos priežiūros reikia ne visiems rododendrams. Sprendimas priklauso nuo augalo amžiaus, veislės ir augimo vietos.
Visus naujai pasodintus rododendrus rekomenduojama dengti pirmas dvi žiemas. Per maždaug dvejus metus augalas įsitvirtina dirvoje, suformuoja reikiamą šaknyną ir tampa atsparesnis nepalankioms oro sąlygoms.
Daugiau dėmesio reikia visžaliams rododendrams, augantiems saulėje, taip pat krūmams, pasodintiems atvirose ir vėjuotose vietose. Jiems apsaugos gali prireikti ir vėlesnėmis žiemomis.
Vazonuose auginamų rododendrų šaknis taip pat būtina apsaugoti. Vazoną galima įkasti į žemę ir uždengti augalą arba perkelti jį į šviesią, nešildomą patalpą, pavyzdžiui, šiltnamį ar verandą.
Kasmet dengti nebūtina tų rododendrų, kurie priklauso mūsų klimatui atsparioms veislėms. Tuo metu egzotiškesni, mažiau šalčiui atsparūs augalai pareikalaus daugiau pastangų. Vis dėlto dalis augintojų sąmoningai renkasi auginti ne tokias atsparias, įdomesnes veisles ir jas kantriai dengia kiekvieną žiemą.
Prieš šalčius krūmus būtina palaistyti
Rudenį rododendrams svarbus ne tik atsparumas šalčiui, bet ir pakankamas vandens kiekis. Jei ilgiau nelyja, reikėtų patikrinti dirvą. Jai esant sausai ar pradžiūvusiai maždaug sprindžio gylyje, augalus reikia palaistyti.
Laistymas ypač pagerina visžalių rododendrų ir pusiau visžalių japoninių hibridinių azalijų galimybes sėkmingai peržiemoti, kai rudenį trūksta kritulių. Įšalus dirvai, šaknys vandens pasisavinti nebegali, todėl iki šalčių sukauptos drėgmės atsargos tampa labai svarbios.
R. Žemgulytė pataria likus kelioms dienoms iki prognozuojamų šalčių, kai susidarys gruodas, rododendrus gausiai palaistyti – vienam augalui skirti 2–3 laistytuvus.
Ypatingo dėmesio reikia šiemet ar pernai pasodintiems krūmams. Jų šaknynas dar nedidelis, todėl augalai negali pasisavinti tiek vandens, kiek jiems reikia. Net ir drėgnoje dirvoje tokius augalus reikėtų laistyti nuolat.
Senesni ir geros būklės rododendrai paprastai žiemai pasiruošia patys. Jei įmanoma, laistymui specialistė siūlo rinktis atvirų vandens telkinių vandenį, o ne vandentiekio, kuris dažnai būna per kietas.
Nukritę lapai gali tapti geriausiu mulčiu
Po sveikais rododendrais nukritusių lapų rudenį nereikėtų skubiai išgrėbti. Jie gali veikti kaip natūrali dirvožemio danga ir padėti augalui pasiruošti žiemai.
Rododendrų lapai laikomi tinkamiausiu mulčiu šiems augalams, todėl ligoto krūmo lapus pašalinti reikėtų, tačiau sveiko augalo lapus verta palikti.
Yrant lapams, dirvožemis rūgštėja ir praturtėja maisto medžiagomis. Be to, sudaromos palankesnės sąlygos šaknims naudingai mikorizei, išsaugoma drėgmė, slopinami temperatūros svyravimai ir piktžolių augimas.
Jeigu lapų nepakanka, galima naudoti pušų spyglius, ąžuolų lapus, spygliuočių medžių drožles arba žievę. Mulčio sluoksnį rekomenduojama papildyti kasmet ar kas antri metai, tačiau jis neturėtų būti storesnis nei maždaug 5 cm.
Šiemet ir pernai pasodintus rododendrus galima mulčiuoti storesniu sluoksniu. Pavasarį jį reikėtų paskleisti plačiau, kad tolygiai dengtų didesnį plotą aplink augalą.
Durpės gali tapti žiemos spąstais
Mulčiui nerekomenduojama rinktis labai stambios žievės, kankorėžių, dažytų medžio drožlių ar dekoratyvinės skaldelės. Atsargiai reikėtų vertinti ir durpes, kuriomis augintojai kartais uždengia dirvą aplink krūmus.
Durpės sugeria daug vandens, stipriai įšąla ir pavasarį lėtai atitirpsta. Todėl gali susidaryti situacija, kai oras jau sušyla, tačiau visžalis rododendras tebėra apsuptas suledėjusio mulčio.
Problemų kyla ir tada, kai durpių sluoksnis būna per storas, o šaknys atsiduria pernelyg giliai. Tokiomis sąlygomis ant šakų gali pradėti formuotis pridėtinės šaknys, krūmas silpnėja, prasčiau auga ir gali suskilti į atskirus augalus.
Netinkamas mulčiavimas gali būti viena iš priežasčių, kodėl rododendrai prastai auga ir ilgainiui sunyksta.
Rudenį tręšti jau per vėlu
Rudenį rododendrų papildomai tręšti nebereikėtų – tam tinkamas laikas jau praėjęs. Apskritai dėl mineralinių trąšų naudojimo rododendrams diskutuojama, nes dalis augintojų jų visai nenaudoja.
Nusprendus tręšti, reikėtų rinktis tik rododendrams skirtas trąšas, neviršyti nurodytos dozės ir nustojus augti ūgliams augalų nebetręšti – tai paprastai būna maždaug nuo liepos vidurio.
Dabar svarbiausia pasirūpinti pakankama dirvožemio drėgme, šaknis apsaugoti tinkamu mulčiu, o jautresnius augalus – nuo žiemos saulės ir vėjo. Tręšimą geriausia atidėti kitam sezonui.