Kiekvienam europiečiui per metus išgėrus vienu bokalu alaus mažiau, sutaupytus pinigus būtų galima skirti Ukrainai. Tokį pasiūlymą prieš ketvirtadienį Briuselyje vykusį Europos lyderių susitikimą išsakė Latvijos premjeras Andris Kulbergs, praneša delfi.lv.
Jis pabrėžė, kad Ukrainai būtina toliau teikti paramą, o prieš Rusiją nukreiptas sankcijas – stiprinti ir geriau koordinuoti. A. Kulbergas taip pat ragino europiečius mažiau dėmesio skirti savo patogumui ir nepamiršti, kad pagalba Ukrainai reikalauja finansinių išteklių.
Premjero teigimu, vieno alaus atsisakymas daugeliui europiečių būtų pakeliamas, o sutaupyta suma galėtų prisidėti prie Ukrainos rėmimo. Jo vertinimu, tai, kas europiečiui tėra išlaidos vienam gėrimui, Ukrainai gali reikšti gyvybę.
Latvija Briuselyje reikalaus papildomų milijardų
Europos Sąjungos daugiamečio biudžeto derybose Latvija ketina toliau siekti papildomų 7 mlrd. eurų rytiniam Bendrijos flangui stiprinti. Į Europos Vadovų Tarybos susitikimą Briuselyje atvykęs A. Kulbergas žurnalistams sakė, kad šių lėšų reikia sienos, kuri kartu yra ir Europos išorės siena, saugumui užtikrinti.
Latvijos premjeras teigė, kad šalys negali ilgą laiką šiam tikslui naudoti skolintų pinigų. Jo nuomone, reikalavimas skirti papildomą finansavimą yra pagrįstas, nes silpna rytinė siena reikštų ir silpnesnę Europą.
Anksčiau Latvijos parlamento komisijai A. Kulbergas aiškino, kad papildomo finansavimo prašymą lėmė Rusijos keliamos geopolitinės grėsmės poveikis ES rytinio flango valstybių ekonomikoms.
Jis rėmėsi Europos Komisijos vertinimais. Juose nurodoma, kad dėl geopolitinės grėsmės prie rytinės ES išorės sienos esančiose valstybėse infliacija buvo 3,7 procentinio punkto didesnė už ES vidurkį. Be to, 2022–2023 m. vidutinis bendrojo vidaus produkto augimas šiose šalyse buvo 1,9 procentinio punkto mažesnis, nei prognozuota visai Europos Sąjungai.
A. Kulbergo skaičiavimu, per septynerius metus dėl šio poveikio Latvija patyrė apie 7,43 mlrd. eurų ekonominių nuostolių. Todėl šalis prašo maždaug 7 mlrd. eurų papildomų lėšų, o visos ES rytinio flango valstybės bendrai siekia 54 mlrd. eurų.
Latvijos poziciją, pasak premjero, remia Lietuva ir Estija. Paramos taip pat išreiškė Suomija, Lenkija ir Rumunija. Baltijos šalių siūlymu į Europos Vadovų Tarybos išvadas jau įtraukta nuostata apie ypatingą rytinio flango padėtį.
Papildomas finansavimas, A. Kulbergo teigimu, padėtų Latvijai spręsti svarbiausius klausimus, įskaitant žemės ūkio sektoriaus ir strategiškai svarbaus projekto „Rail Baltica“ finansavimą.
Susitarimo dėl ES biudžeto lengvai pasiekti nepavyks
Premjeras pripažino, kad derybos dėl naujo ES daugiamečio biudžeto bus sudėtingos. Šiuo metu siūlomas biudžeto dydis nepriimtinas kelioms valstybėms, kurios į Europos Sąjungos biudžetą įmoka daugiau, nei iš jo gauna.
Bendro susitarimo tikimasi sulaukti šių metų gruodį, o kitas derybų etapas numatytas spalį.
Europos Komisija pasiūlė 2028–2034 m. laikotarpiui skirti maždaug 1,76 trln. eurų, sumą apskaičiavusi 2025 m. kainomis ir įvertinusi infliaciją. Šis dokumentas oficialiai vadinamas daugiamete finansine programa, o jam turi pritarti visos 27 ES valstybės narės.
Grupė fiskalinio taupumo besilaikančių šalių, dažnai vadinamų taupiosiomis ES narėmis, dabartinį Europos Komisijos pasiūlymą laiko nepriimtinu.