Seime įregistruoti įstatymų pakeitimai, kuriais siekiama apriboti priešiškų valstybių galimybes daryti įtaką Lietuvai per religines institucijas.
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas pateikė dviejų įstatymų pakeitimus. Jais būtų tiksliau nustatytos valstybės pripažinimo religinėms bendruomenėms sąlygos, jų atstovavimo tvarka, taip pat sprendžiami istorinių stačiatikių ir musulmonų sunitų religinių pastatų nuosavybės klausimai.
Siūloma numatyti, kad religinė bendruomenė ar bendrija negalėtų gauti tradicinės religinės bendruomenės arba bendrijos statuso, taip pat kito valstybės pripažinimo, jeigu jos administracinis centras yra susijęs su tarptautines sankcijas ar Lietuvos teisės aktuose nustatytas ribojamąsias priemones taikančiais subjektais. Tokia galimybė taip pat nebūtų suteikiama, jei bendruomenės veikla keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Pakeitimais būtų aiškiau apibrėžta, kurie juridiniai asmenys gali atstovauti tradicinėms religinėms bendruomenėms. Lietuvos ortodoksų, arba stačiatikių, bendrijai atstovautų Konstantinopolio visuotinio patriarchato kanonų ir kitų vidaus taisyklių nustatytas religinis centras Lietuvoje. Lietuvos musulmonų sunitų bendrijai atstovautų Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras – muftiatas.
A. Ažubalis ir A. Anušauskas nurodo, kad vienas pagrindinių pataisų tikslų – mažinti Maskvos patriarcho įtaką Lietuvoje.
Parlamentarai remiasi 2026 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimu, kuriame Valstybės saugumo departamentas atkreipė dėmesį į reikšmingą Maskvos patriarchato įtaką jam pavaldžioms vyskupijoms užsienyje, tarp jų – Lietuvoje veikiančioms Vilniaus ir Lietuvos vyskupijoms. VSD vertinimu, tokia priklausomybė Rusijai suteikia galimybių veikti Lietuvos stačiatikių bendruomenę.
A. Ažubalis pabrėžia, kad Rusija įtakai plėsti naudoja ne tik politines organizacijas, informacines kampanijas ir žvalgybos tinklus, bet ir religines institucijas. Jo teigimu, kai religinės organizacijos administraciniai ryšiai leidžia Kremliui daryti poveikį Lietuvos visuomenei, tai tampa ne vien bažnytiniu, bet ir nacionalinio saugumo klausimu. Parlamentaras mano, kad valstybė turi įvertinti šias rizikas ir turėti teisinių priemonių joms valdyti.
Siūloma keisti ir Religinių bendruomenių ir bendrijų teisių į nekilnojamąjį turtą įstatymą. Jame būtų įtvirtintos tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių teisės į anksčiau turėtą arba po 1990 m. kovo 11 d. įgytą nekilnojamąjį turtą. Taip pat būtų nustatyta, kad šios teisės kitiems subjektams gali būti perduodamos tik pačių bendruomenių sprendimu, laikantis įstatymų ir jų vidaus normų.
Projektu numatoma sudaryti teisinį pagrindą perduoti Konstantinopolio visuotinio patriarchato Lietuvos egzarchatui konkrečius istorinius stačiatikių religinius pastatus: Švč. Mergelės Marijos Užgimimo katedrą, Šv. Paraskevės ir Šv. Mikalojaus bažnyčias, Šv. Dvasios vienuolynus Vilniuje ir Surdegyje bei Švč. Mergelės Marijos Užmigimo bažnyčią Vievyje.
Atskiri pakeitimai būtų taikomi ir mečetėms. Siūloma spręsti Kauno, Keturiasdešimties totorių kaimo bei Nemėžio mečečių nuosavybės klausimus ir perduoti jas Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniam centrui – muftiatui.
Sprendimai dėl konkrečių nekilnojamojo turto objektų perdavimo būtų priimami įstatymo projekte nustatyta Seimo arba Vyriausybės tvarka.
Jei pakeitimai būtų priimti, jie įsigaliotų 2027 m. sausio 1 d. Toks terminas numatytas tam, kad Seimas ir Vyriausybė spėtų priimti reikalingus įgyvendinamuosius sprendimus.