Įsibėgėjusi dirbtinio intelekto (DI) revoliucija jau leidžia matyti, kaip ši technologija gali paveikti darbo rinką, specialistų paklausą ir darbuotojams reikalingus gebėjimus. DI gebant atlikti ne tik pasikartojančias, bet ir sudėtingesnes užduotis, viena pažeidžiamiausių grupių gali tapti ką tik studijas baigę, tačiau dar mažai patirties turintys absolventai. Tuo metu greta techninių žinių vis didesnę reikšmę įgauna lyderystė, empatija, kūrybiškumas ir kritinis mąstymas. Kaip šie pokyčiai jau dabar atsispindi darbo rinkoje?
DI revoliucija dar tik įsibėgėja
Ankstesnių pramonės ir technologijų revoliucijų patirtis rodo, kad naujoms technologijoms įsitvirtinti žmonių ir įmonių kasdienybėje reikia laiko. Elektra namų ūkiuose plačiai paplito tik praėjus keliems dešimtmečiams nuo jos atsiradimo. Internetui taip pat prireikė daugiau nei 20 metų, kad jį pasiektų didžioji dalis Lietuvos gyventojų. Istoriškai skaičiuojama, kad naujai technologijai plačiai įsitvirtinti ekonomikoje vidutiniškai reikia maždaug 29 metų.
Vis dėlto DI plėtra gali būti gerokai spartesnė. „Goldman Sachs“ vertinimu, visiškam DI įsigalėjimui gali prireikti apie 15 metų. Tai reiškia, kad šiuo metu esame tik technologinės transformacijos pradžioje, o didžiausias poveikis ekonomikai ir darbo rinkai dar tik laukia.
Pirmieji pokyčių ženklai – DI paveiktose profesijose
Kol kas nėra duomenų, kad dėl DI būtų padaugėję atleidimų darbuotojų pasaulyje ar Lietuvoje. Tačiau pirmieji pokyčių signalai jau matomi srityse, kuriose ši technologija daro didžiausią įtaką, pavyzdžiui, informacinių technologijų ir klientų aptarnavimo veiklose.
Stanfordo universiteto mokslininkų surinkta informacija rodo, kad nuo 2022 metų pabaigos, kai pasirodė „ChatGPT“ ir kiti generatyvinio DI įrankiai, užimtumas šiose JAV veiklose sumažėjo maždaug 1 proc. Tačiau skirtingose amžiaus grupėse rezultatai nėra vienodi. 22–25 metų specialistų užimtumas labiausiai DI paveiktose srityse per tą patį laikotarpį smuko daugiau nei dešimtadaliu.
Šie duomenys leidžia manyti, kad mažėja jaunų darbuotojų, kurie karjeros pradžioje dažnai ieško, sistemina ir analizuoja informaciją, paklausa. Dalį tokių užduočių DI jau gali atlikti labai gerai. Kartu auga specialistų, gebančių patikrinti DI pateiktą informaciją, ją papildyti ir pagal ją priimti sprendimus, poreikis. Duomenys rodo, kad vyresnių ir daugiau patirties turinčių darbuotojų paklausa net ir labiausiai DI paveiktuose sektoriuose toliau didėjo.
Žinoma, šiuos rezultatus galėjo paveikti ir ekonomikos ciklas. Be to, technologijų įmonės po pandemijos galėjo mažinti tuo metu smarkiai išaugusį darbuotojų skaičių. Tačiau faktas, kad tose pačiose profesijose užimtumas labiausiai krito tarp jauniausių darbuotojų, leidžia neatmesti ir DI poveikio.
Darbdaviai tampa atsargesni
Tyrimai taip pat rodo, kad derybinė galia pamažu krypsta darbuotojų nenaudai, o žmonės tampa mažiau linkę keisti darbą. 2021–2022 metais darbovietės keitimas buvo itin paplitęs ir dažnai ekonomiškai naudingas sprendimas: darbą keičiantys darbuotojai galėjo tikėtis spartesnio atlyginimo augimo nei tie, kurie likdavo pas tą patį darbdavį.
Dabar ši tendencija silpnėja. Gyventojai darbą keičia rečiau, o tai gali reikšti, kad darbdaviai samdydami tapo atsargesni ir reiklesni.
Vis dėlto ryškiausiai šie pokyčiai matomi srityse, kurias DI veikia labiausiai. Sveikatos apsaugos ir švietimo sektoriuose jie kol kas gerokai silpnesni arba visai nepastebimi, nes DI galimybės pakeisti žmogaus atliekamą darbą ten tebėra labai ribotos.
Jauniems specialistams teks įrodyti daugiau
Kartu keičiasi ir darbuotojams reikalingų kompetencijų struktūra. Be techninių gebėjimų, vis svarbesni tampa gebėjimas priimti sprendimus, prisiimti atsakomybę, kritiškai vertinti informaciją ir matyti platesnį kontekstą. DI eroje svarbu ne tik atlikti užduotį, bet ir įvertinti rezultatą, pasirinkti kryptį bei atsakyti už priimtą sprendimą.
Būtent tai jauniems specialistams gali tapti didžiausiu iššūkiu. Į darbo rinką jie ateina turėdami mažiau praktinės patirties ir dar tik ugdydami gebėjimus, kurių vertė, plintant DI, gali dar labiau išaugti.
Naujausias EBPO PISA tyrimas atkreipia dėmesį ir į platesnę problemą – įvairių sričių moksleivių gebėjimai prastėja. Tam įtakos turi ne tik pandemijos padariniai, bet ir besikeičiantys technologijų naudojimo įpročiai: trumpėja dėmesio išlaikymo trukmė, mažiau laiko skiriama skaitymui. Skaitymas, taip pat ir grožinės literatūros, ugdo kalbinius gebėjimus, kūrybiškumą, kritinį mąstymą bei platesnio konteksto suvokimą.
Šioje situacijoje DI gali būti ir pagalba, ir kliūtis. Jis leidžia paprasčiau suprasti sudėtingas temas, gauti papildomų paaiškinimų ir mokytis savarankiškai. Tačiau kartu tampa sunkiau ilgiau savarankiškai spręsti užduotį, kai žinoma, kad DI atsakymą gali pateikti vos per kelias sekundes. Todėl svarbu ne tik naudotis technologijomis, bet ir gebėti jas pasitelkti taip, kad jos papildytų mokymąsi, o ne pakeistų savarankišką mąstymą.
Dėl to turės keistis ir švietimo sistema. Mokymo įstaigose daugiau dėmesio reikės skirti ne vien techninėms žinioms, bet ir gebėjimui spręsti problemas, argumentuoti bei kritiškai mąstyti. Jei šio tikslo nepavyks pasiekti, po dešimtmečio gali pritrūkti žmonių, galinčių pakeisti šiandienos patyrusius specialistus, vadovus ir lyderius.
Komentaro autorė – „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.