Krašto apsaugos ministerija per pirmuosius dešimt šių metų mėnesių panaudojo tik maždaug pusę viso gynybai skirto biudžeto. Už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius teigia, kad Lietuva galėtų perimti kitų šalių patirtį ir viešuosius pirkimus vykdyti efektyviau.
Pasak eurokomisaro, daug kas priklauso nuo to, kaip nacionalinės vyriausybės planuoja ir organizuoja viešuosius pirkimus. Jo vertinimu, šioje srityje Lietuva galėtų pasimokyti iš kitų valstybių.
A. Kubilius taip pat pranešė, kad artimiausiu metu Europos Komisija pateiks pasiūlymus, kaip pakeisti šiuo metu galiojančią Gynybos viešųjų pirkimų direktyvą. Siekiama, kad valstybėms narėms būtų paprasčiau vykdyti pirkimus.
Jo teigimu, tokie pakeitimai kartu padėtų stiprinti bendrąją gynybos rinką ir pramonę. Šiuo metu gynybos pramonė yra suskaidyta pagal nacionalines sienas, todėl sudėtingesni tampa ne tik viešieji pirkimai, bet ir visos Europos gynybos pramonės plėtra.
Eurokomisaras pabrėžė, kad Lietuva turėtų neapsiriboti vien materialiniu savo gynybos stiprinimu. Jis ragino šalį aktyviau dalyvauti Europos diskusijose ir svarstymuose dėl pramonės plėtros, viešųjų pirkimų bei bendros Europos gynybos architektūros.
KAM penktadienį BNS pateiktais duomenimis, iki šiol panaudota 52 proc. šiems metams suplanuoto gynybos biudžeto.
2026 metais krašto apsaugos sistemos biudžetas siekia 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Penktadienį Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui. Jame gynybai numatyta 5 proc. BVP, arba daugiau nei 4,8 mlrd. eurų.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius šią savaitę sakė, kad pirkimus vykdančios organizacijos turėtų dirbti sparčiau. Vis dėlto ministerijų paaiškinimus, kad sutartys su pardavėjais jau sudarytos, o mokėjimai suplanuoti metų pabaigoje, jis įvertino kaip įtikinamus.