Naftos perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“ pritaikytas viršpelnio mokestis galėtų turėti įtakos Lietuvos santykiams su Lenkijos valstybės valdoma įmone. Lietuvoje ji įgyvendina beveik milijardo eurų vertės investicijas ir yra vienas didžiausių darbdavių, teigė premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Lenkija anksčiau nusprendė apmokestinti naftos koncernų viršpelnius, o gautas lėšas panaudoti benzino ir dyzelino kainoms mažinti. Donaldo Tusko vadovaujama vyriausybė šiomis pajamomis planuoja finansuoti naują degalų kainų mažinimo priemonių paketą.
Penktadienį Mažeikiuose žurnalistams M. Sinkevičius sakė, kad Lietuva atidžiai stebi Lenkijos veiksmus, tačiau pabrėžė, jog abiejų šalių santykis su „Orlen“ skiriasi. Lietuvoje veikianti gamykla vykdo milžiniškas, beveik milijardo eurų siekiančias investicijas, o ateityje planuojama investuoti ir daugiau nei milijardą eurų.
Premjero teigimu, sprendimas dėl šių investicijų buvo priimtas po konsultacijų su ankstesnėmis valdžiomis, įvertinus būsimą mokestinę aplinką. Todėl bet koks dabar priimtas mokestinis pakeitimas galėtų pakeisti bendrovės ir valstybės santykį.
M. Sinkevičius pabrėžė, kad svarstant viršpelnio mokestį reikėtų vertinti ne vien galimas pajamas į biudžetą. Taip pat svarbi „Orlen“ reikšmė Lietuvai kaip dideliam darbdaviui, taip pat įmonės vaidmuo tarptautinių santykių ir kaimynystės kontekste.
Preliminarūs vertinimai dėl galimo mokesčio poveikio biudžetui kol kas labai skiriasi. Pasak premjero, papildomų pajamų gali apskritai nebūti, o palankiausiu atveju jos galėtų siekti iki 46 mln. eurų.
Šį klausimą toliau analizuoja prie Vyriausybės sudaryta darbo grupė. M. Sinkevičius taip pat planuoja situaciją aptarti su bendrovės vadovais ir išsiaiškinti, kokių sprendimų ketina imtis Lenkija.
Lenkijoje dėl „Orlen“ viršpelnio mokesčio buvo kilęs politinis konfliktas tarp vyriausybės ir prezidento. Pirmąjį Vyriausybės pasiūlymą valstybės vadovas Karolis Nawrockis vasarą vetavo.