Lietuvoje sparčiai plinta juodagalvis dirvašliužis – nauja galvos skausmą mokslininkams ir daržininkams kelianti rūšis. Iki 5 cm ilgio užaugantis moliuskas per vieną sezoną gali sunaikinti iki pusės daržovių ir kitų augalų derliaus, tačiau veiksmingai jį išnaikinti kol kas nėra paprasta.
Mokslininkai pripažįsta, kad šiuo metu nėra medžiagos, kuri patikimai paveiktų šiuos šliužus. Viena iš nedaugelio galimų priemonių daržininkams – afrikinės antys bėgikės, mėgstančios tokius gyvius.
Salininkietė, ekologė ir gamtininkė Edita Medeina pasakojo, kad juodagalviai šliužai sunaikino beveik viską, ką ji per sezoną augino sode ir darže.
„Praktiškai jie viską nugraužė, kas tik buvo išdygę: cukinijas, moliūgus, paprikas, žirnius, labai mėgsta pupeles. Vynuoges – praktiškai viską. Pastebėjau – neliečia rožių, neliečia labai stipriai kvepiančių augalų: šalavijų arba mairūnų“, – sakė E. Medeina.
Jos teigimu, šliužai vengia ir varinėmis plokštelėmis apsaugotų augalų. Ispaniškajam arionui tokia užtvara netrukdo, tačiau juodagalvis dirvašliužis ir kiti gyviai per ją lipti vengė, todėl dalis augalų išliko nepažeisti.
Veiksmingos priemonės kol kas nerasta
Edita Medeina planuoja išsinuomoti porą afrikinių ančių bėgikių ir tikisi, kad jų pakaks apsaugoti sodą.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai būtų tik laikinas sprendimas. Juodagalvis dirvašliužis Lietuvoje apsigyveno vos prieš 10 metų, o apsisaugoti nuo sparčiai besidauginančios rūšies nėra lengva.
Gamtos tyrimų centro mokslininkas Gintautas Vaitonis teigė, kad cheminės priemonės šiems šliužams nėra itin veiksmingos. Juos gali naikinti maži nematodai, tačiau ir šis būdas kol kas nelaikomas pakankamai efektyviu. Todėl lieka mechaninis gyvių rinkimas.
Mokslininko vertinimu, ir rankomis surinkti šliužus nėra labai veiksminga. Be to, ne kiekvienam lengva juos užpilti actu ar druska. Kadangi pagrindinis šių moliuskų maistas yra augalai ir jų liekanos, specialistai pataria kruopščiai tvarkyti aplinką ir nepalikti vietų, tinkamų jiems veistis.
Manoma, kad į Lietuvą juodagalviai dirvašliužiai atkeliavo kartu su įvairiais augalais. Natūraliai ši rūšis paplitusi Kaukazo kraštuose. Teoriškai moliuskai turėtų būti jautrūs šalčiui, tačiau tai ne visada užtikrina jų žūtį.
G. Vaitonis aiškino, kad, kitaip nei ispaninis arionas, kuris daugiausia kiaušinėlių deda po žeme, juodagalvis dirvašliužis didžiąją jų dalį palieka lapuose. Neigiama temperatūra turėtų sunaikinti daug kiaušinėlių, tačiau esant storai sniego dangai šalčio poveikio gali nepakakti.
Mokslininkų teigimu, kiaušinėlius galėtų paveikti tik labai žema temperatūra, kai nėra sniego. Nors juodagalvių dirvašliužų daugėja, Aplinkos ministerija kol kas jų neskelbia invazine rūšimi, nes specialistai dar nėra įrodę konkrečios žalos vietiniams gyviams.
Aplinkos ministerijos atstovė Kristina Jankauskaitė nurodė, kad norint rūšį įtraukti į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą, ministerijai turi būti pateiktas pasiūlymas ir rizikos vertinimas. Jame turėtų būti aptarta rūšies biologija, plitimo keliai, dauginimasis, taip pat galima žala biologinei įvairovei ir ekosistemoms.
Žemės ūkio ministerija taip pat teigia kol kas negavusi ūkininkų skundų, kad juodagalvis šliužas būtų pridaręs tiek nuostolių, kiek ispaniškasis arionas. Kada ši rūšis galėtų būti įtraukta į invazinių rūšių sąrašą, kol kas neaišku.