Apie maitinimą vienoje iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kavinių buvo rašyta jau anksčiau. Rudenį vėl apsilankius šioje gydymo įstaigoje, dėmesys nukrypo į F korpuse veikiančią maitinimo vietą „La Santa“.
Autorius svarstė, kad pavadinimas greičiausiai susijęs su italų kalbos žodžiais „La Santa“, reiškiančiais „šventoji“. Jo nuomone, Santaros klinikose būtų galima rinktis ir lietuvišką pavadinimą, nes didelė dalis lankytojų, pacientų bei darbuotojų yra lietuviai arba lietuvių kalbą privalantys mokėti žmonės.
Kritikos sulaukė ir aptarnavimas. Pasak autoriaus, prie maisto dalinimo vietos dirbusios darbuotojos lietuviškai nesuprato ir primygtinai prašė kalbėti rusiškai. Jis kėlė klausimą, ar aptarnavimo srityje dirbantiems žmonėms nėra būtina mokėti valstybinę kalbą, nors pripažino, kad įstaigoje dirba įvairių tautybių žmonės, tarp jų – pabėgėliai iš Baltarusijos ir Ukrainos.
Maisto vertinimas
Valgykloje taikoma savitarnos sistema, o kainos, autoriaus teigimu, nėra didelės. Lankytojai patys gali įsipilti sriubos, pasirinkti pagrindinį patiekalą ir garnyrą.
Vis dėlto apžvalgos autoriui kilo neaiškumų dėl atsiskaitymo. Nepastebėjęs iškabos su kainomis, iš čekio jis negalėjo tiksliai suprasti, kiek kainavo atskiri patiekalai. Jo teigimu, nors garnyras buvo sudėtas į dvi lėkštes ir jį sudarė trys daržovių porcijos, čekyje įrašyta tik viena. Panaši situacija, anot jo, buvo ir su grybų padažu.
Dėl didelio lankytojų skaičiaus rasti laisvą vietą pavalgyti buvo sudėtinga. Autorius taip pat nurodė, kad dėl žmonių gausos buvo sunku nepastebimai padaryti daugiau nuotraukų ar vaizdo įrašų.
„Minestrone“ sriuba, pagal valgiaraščio aprašymą, gaminama iš sezoninių daržovių ir makaronų. Autorius patvirtino joje radęs cukinijos, bulvių ir kitų daržovių, tačiau makaronų, jo teigimu, nebuvo nė vieno. Dėl to jis suabejojo, ar šis itališkas patiekalas buvo tinkamai paruoštas.
Geriausiai iš trijų ragautų patiekalų jis įvertino ilgai keptą sprandinę. Mėsa, pasak autoriaus, buvo minkšta ir sultinga, todėl grybų padažo jai esą net nereikėjo.
Kur kas prasčiau įvertintas kiaulienos šnicelis. Kad jis pagamintas iš kiaulienos, autorius suprato tik patikrinęs čekį, nes patiekalo skonis, jo nuomone, neprimena mėsos, o pats šnicelis buvo per sūrus. Jis taip pat svarstė, kas tiksliai galėjo būti sumalta į šnicelio masę. Jei patiekalas su garnyru ir padažu iš tiesų kainavo 3,50 euro, tokia kaina, jo manymu, tampa suprantamesnė.
Gėrimas taip pat nuvylė. Tikėjęsis kompoto, autorius paragavo, jo vertinimu, vandeniu praskiesto sirupo. Jis teigė, kad gėrimas buvo toks intensyvus, jog sutraukė burną ir kuriam laikui prislopino skonio pojūčius.
Apžvalgos autorius teigė galiausiai apsidžiaugęs, kad nepasirinko žuvies maltinių. Jis svarstė, kokių minčių apie jų sudėtį būtų kilę paragavus vos vieno kąsnio.
Galutinis „La Santa“ įvertinimas – 3 balai iš 5. Autorius pabrėžė, kad valgykloje buvo švaru, tvarkinga ir jauku, tačiau, jo nuomone, reikėtų gerinti maisto kokybę ir gaminti tai, kas geriausiai pavyksta. Jis taip pat pažymėjo, kad šią vietą vadina valgykla, o ne kavine, nes joje vyrauja savitarna ir padėklų sistema.
Į apžvalgą sureagavo „La Santa“
Įstaigos komentarą portalui tv3.lt pateikė VUL Santaros klinikų komunikacijos tarnybos vadovė Jurgita Juozaitytė-Markevičienė. Ji teigė, kad klinikoms svarbi kokybė visose veiklos srityse, įskaitant pacientų ir darbuotojų maitinimą.
Anot jos, sprendimas įkurti kavinę priimtas siekiant suteikti darbuotojams, pacientams ir jų artimiesiems galimybę nebrangiai bei kokybiškai pavalgyti, trumpam atsikvėpti ir susitikti su kolegomis. „La Santa“ kasdien apsilanko daugiau kaip tūkstantis žmonių. Čia veikia savitarna, o meniu kasdien keičiasi – siūlomi mėsos, vegetariški ir veganiški patiekalai.
Santaros klinikų darbuotojams taikoma 20 proc. nuolaida, o kompleksiniai pietūs jiems kainuoja 3,60 euro. Klinikos nurodo, kad tai ypač svarbu ilgomis pamainomis dirbantiems žmonėms.
Kavinės pavadinimą rinko patys Santaros klinikų darbuotojai. Iš daugelio pasiūlymų daugiausia balsų surinko „La Santa“, siejama su Santaros klinikomis, Santariškėmis ir vieta, kurioje dirba bendruomenė.
Įstaiga taip pat paaiškino, kad joje dirba įvairių tautybių žmonės, tarp jų – ukrainiečiai. Pasak klinikų atstovės, klientai aptarnaujami lietuviškai, o darbuotojai tarpusavyje gali bendrauti ir kitomis kalbomis.
„La Santa“ atstovai teigė konstruktyvias pastabas vertinantys kaip galimybę tobulėti, tačiau pabrėžė, kad patiekalų skonis gali būti suprantamas skirtingai. Įstaiga nurodė naudojanti natūralius produktus ir siekianti išlaikyti maisto kokybę, įvairovę bei prieinamumą.
Dėl „Minestrone“ sriubos paaiškinta, kad jos pagrindą sudaro daržovės, o šiuo atveju į ją buvo dedami labai smulkūs „Orzo“, arba „Risoni“, makaronai, savo forma primenantys ryžių grūdelius. Įstaiga neatmetė galimybės, kad dėl jų dydžio ir išvaizdos makaronai galėjo likti nepastebėti.
Šnicelis, pasak įstaigos, gaminamas iš kiaulienos pagal patvirtintas technologines korteles. Galimai druska gaminyje pasiskirstė netolygiai. Taip pat paneigta, kad gėrimui naudojamas sirupas: nurodyta, jog jis gaminamas iš citrusinių vaisių, cukraus ir virinto vandens.
Po viešosios apžvalgos „La Santa“ sulaukė ir teigiamų Santaros klinikų darbuotojų, pacientų bei lankytojų atsiliepimų. Jie dėkojo už maistą, kainas ir aptarnavimą, o kavinę apibūdino kaip vietą, kurioje galima pailsėti ar susitikti su kolegomis.
Klinikų atstovė pripažino, kad tobulybės siekti dar reikia, tačiau pabrėžė abipusės pagarbos ir geranoriškumo svarbą. „La Santa“, jos teigimu, siekiama kurti kaip prieinamą, jaukią ir Santaros klinikų bendruomenei savą erdvę.