Šių metų pradžioje Mantas (vardas pakeistas – aut. past.) į savo namus pasikvietė pažįstamąjį. Vyrai ketino kartu išgerti, tačiau susitikimas baigėsi tragedija – vienas dūris peiliu tapo mirtinas.
Kaltę pripažinęs Mantas teigė, kad tuo metu ruošė užkandį, o draugą sužalojo neapsikentęs jo įžeidinėjimų. Teismas vyrą pripažino kaltu dėl nužudymo ir skyrė jam aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nukentėjusiojo seseriai, netekusiai brolio, iš nuteistojo priteista 5 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Nusikaltimas įvykdytas 2020 m. balandžio 11 d., apie 20.40 val., gyvenamojo namo kambaryje. Bylos duomenimis, Mantas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jo kraujyje nustatyta 1,16 prom. – tyčia vieną kartą peiliu smogė nukentėjusiajam į krūtinę.
Dūris pažeidė širdį ir plaučius. Dėl ūmaus nukraujavimo ir galvos smegenų pabrinkimo vyras mirė.
Kaltinamojo paaiškinimas
Teisme Mantas savo kaltę pripažino visiškai. Jis pasakojo, kad šeštadienį po darbo grįžo į namus, esančius sesers name, kuriame gyveno jis, sesuo ir brolis. Tą dieną vyras nusprendė išgerti.
Brolis tuo metu buvo išėjęs į gretimą kaimą pas kaimyną. Grįžęs jis paprašė kartu nuvykti pasiimti savo merginos. Į kaimą vyrai jojo arkliu. Ten jie sutiko ir būsimą auką, gyvenusią netoli brolio merginos namų.
Mantas su nukentėjusiuoju buvo pažįstami ir laikė vienas kitą draugais. Prieš važiuodami namo jie kartu šiek tiek išgėrė, o vėliau Mantas pakvietė vyrą prisijungti ir pratęsti išgertuves. Šis sutiko.
Anot Manto, kelionės metu tarp jų konfliktų ar muštynių nebuvo. Sugrįžus į namus, brolis su savo mergina išėjo į lauką, o Mantas ir nukentėjusysis liko gerti. Draugui paprašius cigaretės, Mantas atsakė, kad jos neturi.
Tuomet, kaip teigė kaltinamasis, draugas ėmė prie jo kabinėtis, liesti, šaukti ir įžeidinėti. Mantas stovėjo prie stalo ir ruošė užkandį, dešinėje rankoje laikydamas peilį. Nukentėjusysis buvo už jo nugaros, trūkčiojo jam už peties ir įvairiais žodžiais įžeidinėjo.
Susinervinęs Mantas atsisuko į draugą ir peiliu smogė vieną kartą. Nukentėjusysis nugriuvo ant šalia stalo buvusio išskleidžiamo krėslo.
Kaltinamasis tvirtino, kad smūgis buvo nestiprus, nes vyras stovėjo arti, o peilį jis esą įsmeigė nedaug. Manto teigimu, griūdamas nukentėjusysis galėjo pats įsmiginti peilį giliau. Jis aiškino nenorėjęs sužaloti draugo, o veikęs supykęs dėl įžeidinėjimų.
Mantas taip pat sakė manęs, kad smogs peilio rankena, o ne ašmenimis. Jo teigimu, įvykį galėjo lemti ir alkoholis – būdamas blaivus jis esą taip nebūtų pasielgęs.
Pagalbos iškviesti neskubėjo
Po dūrio Mantas pakėlė nukentėjusįjį, pasodino ant lovos, ištraukė peilį ir numetė jį po lova. Netrukus jis pastebėjo iš vyro burnos bėgantį kraują, tačiau atrodė, kad šis dar kvėpuoja.
Mantas pasiėmė telefoną. Jis prisiminė, kad tuo metu drebėjo rankos. Vyras vėl ištraukė peilį iš po lovos ir, vienoje rankoje laikydamas jį, kitoje – telefoną, išėjo į lauką ieškoti brolio. Jis norėjo, kad brolis iškviestų greitąją medicinos pagalbą, tačiau nei brolio, nei jo merginos lauke nerado.
Grįžęs į vidų Mantas pamatė, kad sunkiai sužalotas draugas nukrito ant šono. Tada jis pats paskambino medikams. Pokalbio metu pasakė, kad yra sužeistas žmogus ir paprašė atvykti jį apžiūrėti, tačiau iš pradžių neatskleidė, kad pats jį sužalojo, nes išsigando.
Medikams paklausus, ar vyras kvėpuoja, Mantas atsakė, kad, regis, ne. Patikrinti pulsą taip pat buvo sunku – jis teigė jo nejaučiantis. Greitoji medicinos pagalba į namus atvyko maždaug po 15 minučių ir konstatavo žmogaus mirtį.
Medikai iškvietė policiją ir nurodė Mantui laukti lauke, ant suoliuko, į namus neiti. Tuo metu į vietą jau buvo grįžęs jo brolis su mergina. Per pirminę apklausą Mantas bandė išsisukinėti, tačiau galiausiai palūžo ir prisipažino.
Artimieji jį apibūdino kaip darbštų žmogų
Teisme nukentėjusiojo sesuo R. S. nurodė, kad apie brolio mirtį sužinojo iš kaime sklidusių kalbų. Pati moteris gyveno už 3 km. Jai apie nelaimę paskambino sesuo ir pranešė, kad brolis nužudytas.
Kitą dieną R. S. su sūnumi nuvyko į kaimą išsiaiškinti aplinkybių. Moteris pasakojo, kad brolis mėgdavo išgerti, kaip ir daugelis kitų, tačiau oficialiai nedirbo. Vis dėlto jis buvęs darbštus, niekam neatsisakydavęs padėti ir taip užsidirbdavęs.
Anot sesers, išgėręs vyras netapdavo konfliktiškas – tik paburbėdavo, tačiau nieko nebuvo sumušęs. Su žmona, dabar gyvenančia Baltarusijoje, jis išsiskyrė sovietmečiu, kai buvo įkalintas už tai, kad iš senolio, su kuriuo gėrė, paėmė 3 rublius su kapeikomis.
Po šio įvykio brolis daugiau nebuvo teistas ir dirbo ūkyje. Jis turėjo du vaikus, kuriems po skyrybų mokėjo alimentus.
R. S. prašė priteisti turtinę žalą laidotuvių išlaidoms padengti, taip pat neturtinę žalą, kad galėtų sutvarkyti kapavietę ir po metų pastatyti paminklą.