Nuo kitų metų keisis privačių gydymo įstaigų paslaugų apmokėjimas. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis pranešė, kad 2027-aisiais privačioms klinikoms bus skirta 34 mln. eurų mažiau nei šiemet, o šios lėšos atiteks valstybinėms ligoninėms. Privačiojo sektoriaus atstovai įspėja, kad dėl to pacientams gali tekti dar ilgiau laukti gydytojų konsultacijų.
Ilgos eilės pacientams jau dabar tapo įprastos. Šiaulių ligoninėje hematologo konsultacijos, kurias teikia gydytoja Asta Povilauskienė, kartais tenka laukti 6–7 mėnesius. Viena pacientė pasakojo pulmonologo laukusi keturis mėnesius, kita dėl odos problemų vizitą gavo tik sausio viduryje, nors užsiregistravo prieš mėnesį.
Dėl ilgų eilių valstybinėse įstaigose dalis žmonių renkasi privačias klinikas. Pacientai teigia, kad tenka ieškoti alternatyvų, ypač kai prireikia neurologo konsultacijos ar pagalbos netikėtai stipriai pablogėjus sveikatai.
Pirmenybė bus teikiama valstybinėms ligoninėms
Planuojama, kad nuo kitų metų valstybė pirmiausia finansuos viešųjų gydymo įstaigų teikiamas paslaugas. Privačios klinikos papildomą apmokėjimą galės gauti tik tuomet, kai valstybinės įstaigos tam tikrų paslaugų užtikrinti nepajėgs.
L. Kukuraitis teigė, kad taip siekiama sustiprinti viešąjį sektorių, kurį ministras vadina sveikatos priežiūros sistemos pagrindu, ir užtikrinti bazines paslaugas visai visuomenei. Jo skaičiavimu, dėl naujos tvarkos privačios gydymo įstaigos neteks 34 mln. eurų.
Šiaulių ligoninės direktorius Darius Praninskas tikisi, kad didesnis finansavimas valstybinėms įstaigoms pagerins paslaugų prieinamumą ir leis sistemai veikti efektyviau.
34 mln. eurų nelaikomi esminiu pokyčiu
Vis dėlto abejojama, ar perskirstytos lėšos iš esmės pakeis padėtį. Palyginti su didžiųjų ligoninių biudžetais, ši suma nėra didelė. Vilniaus universitetinės ligoninės metinis biudžetas siekia 90 mln. eurų, tad 34 mln. eurų sudaro beveik trečdalį šios sumos.
Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė teigė, kad tokio masto infrastruktūrai papildomi pinigai yra tarsi lašas jūroje. Ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas pabrėžė, kad ilgainiui net ir nedidelis finansavimo didinimas gali būti svarbus, nes susilpnėjus viešajam sektoriui regionuose didėtų sergamumo ir mirtingumo problemos.
Privačių gydymo įstaigų atstovai prognozuoja, kad pacientai gali netekti dalies paslaugų, kurios iki šiol buvo teikiamos privačiame sektoriuje. „Melivos“ vykdančioji direktorė Laura Penikienė kaip pavyzdžius nurodė kardiochirurgines operacijas ir širdies stimuliatorių implantavimą – ateityje šios paslaugos liktų tik valstybinėse įstaigose.
Kai kurių paslaugų privačiame sektoriuje mažės
Ministras pripažino, kad privačių paslaugų apimtis kai kuriose srityse sumažės. Tai gali būti slauga namuose, dalis magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų ir dar kelios paslaugos. L. Kukuraitis teigė, kad pokyčiai sudarys tik kelis procentus.
Ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius tvirtino, kad tuo pačiu viešajame sektoriuje bus atvertas toks pat vietų skaičius, todėl bendras paslaugų vietų skaičius sistemoje neturėtų sumažėti.
Valstybinės ligoninės tikisi, kad didesnis finansavimas paskatins medikus sugrįžti į viešąsias įstaigas. Tačiau L. Penikienė teigė, jog gydytojai į tokius lūkesčius žvelgia skeptiškai ir mano, kad reforma gali paskatinti juos svarstyti emigraciją, o ne grįžimą į, jų vertinimu, neefektyviai veikiančias gydymo įstaigas.
Naują privačių klinikų paslaugų apmokėjimo tvarką šiuo metu rengia Sveikatos apsaugos ministerija. Ji turėtų įsigalioti nuo kitų metų.