Už 13,2 tūkst. eurų naudotą „Audi A6 Avant“ įsigijusi moteris netrukus susidūrė su rimtu gedimu – po mėnesio automobilio pavarų dėžė pradėjo garsiai ūžti.
Remontui prireikė 2 690 eurų, tačiau transporto priemonę pardavusi bendrovė šių išlaidų kompensuoti nenorėjo. Kauno apylinkės teismas nusprendė, kad įmonė turi atlyginti diagnostikos ir remonto kainą.
Ieškovė Aušra (straipsnyje visi vardai pakeisti – aut. past.) 2015 metais pagamintą automobilį nusipirko 2024 m. rugsėjo 27 d. Skelbime buvo teigiama, kad automobilis yra geros techninės būklės ir neturi reikšmingų defektų.
Prieš pirkimą transporto priemonė buvo tikrinama du kartus. Aušros atstovas atliko diagnostiką, tačiau aptiko tik nedidelius durelių lemputės ir GPS antenos gedimus. Po derybų automobilio kaina sumažėjo nuo 13,9 tūkst. iki 13,2 tūkst. eurų.
Gedimas išryškėjo pasiekus didesnį greitį
Važiuojant mieste jokių problemų nekilo. Vis dėlto po kelių savaičių, išvažiavus už miesto ir pasiekus 90–100 km/val. greitį, automobilio pavarų dėžėje pasigirdo stiprus ūžimas. Apie tai pirkėja pardavėjai pranešė spalio 28 d.
Oficialiame „Audi“ servise nustatyta, kad garsas sklinda iš mechaninės pavarų dėžės dalies. Specialistai nurodė, kad dėžę reikėtų keisti arba atlikti kapitalinį remontą. Už diagnostiką Aušra sumokėjo 161 eurą.
Kitame servise pavarų dėžė buvo išardyta. Meistrai aptiko susidėvėjusius guolius, veleną, tepimo siurblį ir kitus komponentus. Dėžės viduje taip pat rasta į plastiką panašių likučių.
Paaiškėjo, kad tepimo siurblys nebesukeldavo reikiamo slėgio, o jo viduje buvo susikaupę daug priedo likučių. Dėl to teko keisti nemažai pavarų dėžės dalių.
Serviso defektų akte nurodyta, kad galėjo būti supilta chemija, siekiant paslėpti pavarų dėžės guolių ūžimą. Meistrai taip pat vertino, jog gedimas galėjo atsirasti dėl ilgą laiką neatliktos tinkamos priežiūros. Remontas kainavo apie 2,7 tūkst. eurų.
Bendrovė bandė atsakomybę perkelti pirkėjai
Automobilį pardavusi įmonė su reikalavimu nesutiko. Jos atstovai aiškino, kad bendrovė automobiliais neprekiauja, o „Audi“ buvo naudojamas įmonės reikmėms ir iki pardavimo, jų teigimu, veikė tinkamai.
Pardavėja taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iki gedimo nustatymo automobilis nuvažiavo 2 370 kilometrų. Įmonė kėlė prielaidą, jog pavarų dėžę galėjo sugadinti pati pirkėja, o tokį mechaninį gedimą esą būtų buvę galima išgirsti dar automobilio apžiūros metu.
Teismas šių argumentų nepriėmė. Nustatyta, kad gedimas nebuvo akivaizdus, o mechaninio susidėvėjimo įprasta kompiuterinė diagnostika galėjo neparodyti. Be to, nuo automobilio pardavimo iki pranešimo apie ūžimą praėjo vos mėnuo.
Nors pardavėja buvo juridinis asmuo, teismas šio sandorio nepripažino vartojimo pirkimu. Bendrovė automobilių prekyba neužsiima ir neturi specialių žinių apie jų remontą. Vis dėlto tai neatleido jos nuo pareigos perduoti tinkamos kokybės automobilį, neturintį paslėptų trūkumų.
Teismas įvertino ir automobilio naudojimo intensyvumą. Per devynerius metus iki pardavimo juo vidutiniškai būdavo nuvažiuojama apie 2 424 kilometrus per mėnesį, o Aušra per pusantro mėnesio nuvažiavo 2 370 kilometrų. Vadinasi, jos naudojimas nebuvo intensyvesnis nei ankstesnis.
Už pakaitinį automobilį pinigai nepriteisti
Bendrovei nurodyta pirkėjai atlyginti 2 690 eurų, kuriuos sudarė pavarų dėžės remonto ir diagnostikos išlaidos.
Tačiau 885 eurų, sumokėtų už pakaitinio automobilio nuomą, teismas nepriteisė. Aušra nepateikė įrodymų, dėl kokių priežasčių kitas automobilis jai buvo būtinas. Taip pat atmestas 150 eurų reikalavimas už konsultaciją ir pretenzijos parengimą.
Teismas pabrėžė, kad naudoto daikto pirkėjas turi teisę jį išsamiai patikrinti, tačiau tokios pareigos neturi. Šiuo atveju įprasta automobilio apžiūra pavarų dėžės gedimo nebūtų atskleidusi.
Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Kauno apygardos teismui.