Krašto apsaugos ministerija (KAM), įvertinusi pernai Seime pradėtą svarstyti „Nemuno aušros“ frakcijos seniūno Remigijaus Žemaitaičio iniciatyvą viešinti neprisipažinusius buvusius KGB bendradarbius, siūlo Vyriausybei šioms įstatymo pataisoms nepritarti. Ministerijos vertinimu, siūlomas reguliavimas nesukurtų „pridėtinės vertės“.
Kartu KAM pabrėžia remianti visuomenės teisę žinoti apie asmenis, kurie bendradarbiaudami su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis galėjo daryti įtaką valstybės gyvenimui, tačiau neprisipažino ir nepasinaudojo įstatyme numatyta apsauga.
Ministerijos parengtame išvadų projekte primenama, kad dabar galiojantis įstatymas numato duomenų apie slaptą bendradarbiavimą su KGB paskelbimą Teisės aktų registre. Tai taikoma tais atvejais, kai asmuo per 6 mėnesius nuo Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, veiklos vertinimo komisijos paskelbto registravimo ir prisipažinimų priėmimo pradžios neprisipažino. Duomenys taip pat skelbiami, jei asmuo pateikė akivaizdžiai melagingą informaciją apie save, kitus asmenis ar specialiųjų tarnybų veiklą arba tokią informaciją nuslėpė.
KAM aiškina, kad komisijai nustačius slapto bendradarbiavimo faktą ir asmeniui per įstatyme nustatytą terminą neprisipažinus, priimamas sprendimas šiuos duomenis paskelbti Teisės aktų registre. Todėl Žemaitaičio projektu iš esmės siūloma įtvirtinti tai, kas įstatyme numatyta nuo pat jo įsigaliojimo, – viešinti duomenis apie neprisipažinusius asmenis. Dėl šios priežasties, ministerijos teigimu, naujas reguliavimas papildomos vertės nesuteiktų.
Išvadų projekte taip pat nurodoma, kad pataisos neatitinka teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principų. Šiais principais siekiama sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą.
R. Žemaitaičio projekte siūloma paskelbti duomenis apie užregistruotus, tačiau neprisipažinusius ir į įskaitą įrašytus asmenis. Vis dėlto KAM atkreipia dėmesį, kad galiojantis įstatymas nenumato pareigos neprisipažinusius asmenis įrašyti į tokią įskaitą.
Ministerijos teigimu, įstatyme numatyta tik prisipažinusiųjų asmenų įskaita. Į ją įtraukiami asmenys, kurie slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, savanoriškai prisipažino ir pateikė visą jiems žinomą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą. KAM vertina, kad Žemaitaičio pasiūlymas sukurtų pareigą teikti informaciją, kurios kaupti pagal galiojantį reguliavimą neprivaloma.
Todėl, ministerijos manymu, pataisos taip pat neatitinka teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principų. Šie principai reikalauja, kad teisinis reguliavimas būtų logiškas, suprantamas, o skirtingos teisės aktų nuostatos derėtų tarpusavyje.
ELTA primena, kad 2025 metų birželio 10 d. Seimas pradėjo svarstyti R. Žemaitaičio siūlymą paviešinti neprisipažinusius buvusius KGB bendradarbius. Po pateikimo jį palaikė 79 Seimo nariai, 8 balsavo prieš, o 7 parlamentarai susilaikė.
Debatuose dalyvavę parlamentarai teigė, kad turėtų būti paskelbti visi su KGB bendradarbiavusių asmenų sąrašai – tiek prisipažinusių, tiek neprisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą.
R. Žemaitaitis siūlo reglamentuoti neprisipažinusių asmenų teisinę padėtį. Jo parengtose pataisose numatyta, kad užregistruotų, tačiau neprisipažinusių ir į įskaitą įrašytų asmenų pateikta informacija bei duomenys apie juos būtų paviešinti nuo 2026-01-01.
Politiko vertinimu, dabartinė teisinė situacija yra nesąžininga, nes neprisipažinę asmenys išvengia viešinimo.
Seime nagrinėjami ir kiti siūlymai
Pernai gruodį Seimas pradėjo svarstyti ir kitas R. Žemaitaičio parengtas pataisas, kuriomis siūloma nuo 2028 metų išslaptinti buvusius KGB bendradarbius. Po pateikimo šiam projektui pritarė 51 parlamentaras, 1 balsavo prieš, o 2 susilaikė.
R. Žemaitaitis siūlo panaikinti 1999 m. priimtą įstatymą, reglamentuojantį buvusių KGB bendradarbių registravimą, prisipažinimą, įtraukimą į įskaitą ir prisipažinusiųjų apsaugą. Kad būtų tinkamai pasirengta sprendimo įgyvendinimui, siūloma jo įsigaliojimą atidėti iki 2028 m. sausio 1 d.
Įsigaliojus tokiam sprendimui, prisipažinusių apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis pateikta informacija ir duomenys nebebūtų laikomi valstybės paslaptimi. Jie būtų išslaptinti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.
Projektą jau nagrinėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pasiūlė jį atmesti. Tuo metu Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, spalio viduryje po pertraukos grįžęs prie buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo klausimo, nusprendė diskusijas ateityje tęsti už uždarų durų, nes tema laikoma jautria.
2015 m. Seimas priėmė pataisas, kuriomis įsipareigojo 75 metams įslaptinti ir saugoti užregistruotų, prisipažinusių bei į įskaitą įrašytų buvusių slaptų KGB bendradarbių pateiktą informaciją.
Pagal galiojantį įstatymą informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, mero, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.