Artėjant JAV rinkimams, Donaldo Trumpo kritika Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui tampa vis aštresnė. Nepaisant to, derybos tarp šalių tęsiasi – šiandien planuojamas Ukrainos ir JAV komandų susitikimas, skelbia „RBC-Ukraine“.
Pastarąsias kelias savaites JAV prezidentas viešai kritikuoja Ukrainą ir ypač jos vadovą. D. Trumpas kartoja, kad V. Zelenskis esą nenori susitarti ir kad Ukrainai reikėtų kito lyderio. Vakar jis dar kartą pareiškė, jog metas kitam žmogui vesti derybas Ukrainos vardu.
Tačiau spaudimas neapsiribojo viešais pareiškimais. Per pastarąsias savaites Ukraina susidūrė su keliais reikšmingais JAV sprendimais.
Keturi smūgiai Ukrainai
Pirmiausia Ukraina trims dienoms sustabdė smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir energetikos infrastruktūrai. Rusija teigė svarstanti tokį pasiūlymą, tačiau konkretaus susitarimo nebuvo. Po kelių dienų Maskva atvirai paskelbė ir toliau atakuosianti Ukrainos energetikos objektus.
Be to, Ukraina susidūrė su pasirinktinai teikiama žvalgybine informacija. Tai nereiškia visiško duomenų nutraukimo: informacija apie vieną apšaudymą perduodama, o apie kitą – ne.
Dar vienas svarbus klausimas susijęs su „Starlink“. Nuo vasaros pabaigos Rusija pradėjo aktyviai naudoti reaktyvinius „Shahed“ tipo dronus – iš pradžių prieš Kyjivą, vėliau ir prieš vakarinius Ukrainos regionus. Tai tapo nauju iššūkiu Ukrainos oro gynybai, todėl šalis ėmė kurti perėmėjus, kurių veikimui būtinas „Starlink“ ryšys.
Kaip į JAV spaudimą atsako V. Zelenskis?
V. Zelenskis į D. Trumpo kritiką reaguoja viešai, taip pat duoda interviu Vakarų žiniasklaidai. Ukrainos prezidentas mano, kad santykiai su Vašingtonu gali pagerėti pasibaigus tarpiniais JAV rinkimais.
Viename naujausių interviu jis sakė, kad rinkimų laikotarpiu politika tampa ypač agresyvi, tačiau po rinkimų gyvenimas tęsis ir situacija, jo vertinimu, turėtų nurimti.
Į D. Trumpo raginimus surengti rinkimus Ukrainoje V. Zelenskis atsakė, kad tam reikėtų 60 dienų tylos, jog šalis galėtų pasirengti balsavimui. Jis taip pat patvirtino, kad karo metu vykstančiuose rinkimuose kandidatuotų.
Rusija šį pasiūlymą iškart atmetė ir pareiškė, kad sutiktų nešaudyti į Ukrainą tik rinkimų dieną.
V. Zelenskis taip pat kritikavo vadinamąjį „dyzelino susitarimą“. Jo vertinimu, tai gali būti tik pradžia, o sankcijos Rusijai vėliau gali būti švelninamos ir kitose srityse: dujų, bankų sistemos, sankcionuotų asmenų bei chemijos pramonės.
Apie vadinamąsias energetines paliaubas Ukrainos prezidentas teigė sužinojęs iš žiniasklaidos. Ukraina, pasak jo, ne kartą buvo pareiškusi pasirengimą sutikti su bet kokiomis paliaubomis.
D. Trumpo teiginius, kad Ukrainos smūgiai kelia dyzelino kainas Jungtinėse Valstijose, V. Zelenskis atmetė. Jis sakė, kad degalų kainoms JAV įtaką daro karas Irane, o ne atakos prieš naftos perdirbimo gamyklas.
Ukraina buvo pasirengusi sustabdyti tokius smūgius mainais į „Patriot“ raketas, tačiau susitarimas nebuvo pasiektas. Vietoj to Kyjivui pagrasinta nutraukti žvalgybos duomenų teikimą, jei atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas nesiliaus.
V. Zelenskis taip pat pranešė, kad vėluoja jau apmokėtų raketų tiekimas. Jo teigimu, JAV Ukrainai perduoda vos 12 „Patriot“ raketų per mėnesį.
„Starlink“ ryšio sulėtinimą Ukrainos prezidentas laiko suplanuotu veiksmu. Jis teigė, kad šiuo metu maksimalus leidžiamas greitis yra 161 km/val. Viršijus šią ribą, sistema išsijungia, todėl prarandamas dronas. Dėl to Ukraina negali savo teritorijoje naudoti „Starlink“ reaktyviniams „Shahed“ tipo dronams numušti.
V. Zelenskis aiškino, kad norėdama išsiaiškinti, ar tai techninė „SpaceX“ problema, ar susitarimas apriboti Ukrainą, šalis į Europos Sąjungos valstybes išsiuntė kelis automobilius su „Starlink“. Jie važiavo 180 km/val. greičiu, tačiau ryšys veikė.
Apibendrindamas naujausius JAV veiksmus, V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina esą stumiama kapituliacijos link.
Jis pabrėžė nenorintis manyti, jog amerikiečiai partneriai siekia užbaigti karą Ukrainos sąskaita, tačiau, jo vertinimu, būtent taip dabartinė situacija atrodo.