Iki starto likus 80 dienų, Dakaro ralis ruošiasi svarbiam pokyčiui – po septynerių metų Saudo Arabijoje legendinės lenktynės sugrįš į Afriką. Ekipažams tai reiškia būtinybę iš naujo dėlioti pasirengimo planus, tačiau Lietuvos motociklininkui Mykolui Paulavičiui toks sprendimas tapo gera žinia. Maroke jis treniruojasi ir varžosi mažiausiai du kartus per metus.
Svarbiausia trumpai
- Formatą sudarys prologas ir 12 etapų.
- Greičio ruožų ilgis viršys 4 000 kilometrų.
- Numatyta viena poilsio diena.
- Preliminariai ralis prasidės Europoje, o į Afriką dalyviai kelsis keltu.
Maroko trasos lietuviui gerai pažįstamos
Antrajam Dakarui besirengiantis Rally 2 klasės motociklininkas mano, kad grįžimas į Afriką jam suteiks pranašumą.
M. Paulavičius pasakoja gerai pažįstantis Merzougos kopas: jis atskiria vietoves, numano, kiek gali tęstis akmenuotas ar sudėtingas ruožas, todėl jaučiasi psichologiškai tvirčiau. Anot jo, Saudo Arabijoje šimtus kilometrų tenka važiuoti monotoniškomis, žmonių beveik nelankomomis vietomis, o Marokas išsiskiria kraštovaizdžių ir istorijos įvairove.
Dar prieš debiutą Dakare lietuvis dalyvavo „Rallye du Maroc“, o kaip šturmanas startavo „Baja Morocco“ ir „Maroc Desert Challenge“ varžybose. Vienintelė jam menkiau pažįstama būsimo maršruto vieta – Iriki ežero regionas.
Maršruto detalės kol kas neoficialios
Nors oficialus maršrutas dar nepaskelbtas, komandos turi preliminarios informacijos apie galimą lenktynių eigą. Karavanas iš Ispanijos arba Portugalijos keltu persikeltų į Afriką ir pirmiausia pasiektų Fesą. Šio miesto senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o al Karauino universitetas laikomas seniausiu nuolat veikiančiu universitetu pasaulyje.
Vėliau dalyvių lauktų Merzouga, kur Erg Šebi kopos siekia iki 150 metrų aukštį. Po jų ralis galėtų persikelti į Iriki ežero apylinkes – išdžiūvusį dugną ir sausas upių vagas, kur svarbūs būtų tiek tikslus greičio pasirinkimas, tiek nepriekaištinga navigacija.
Numatomas finišas – Zagoroje. Šis miestas garsėja užrašu „Tombouctou 52 jours“ – priminimu, kad anksčiau kelionė kupranugariu iš čia iki Timbuktu trukdavo 52 dienas.
Lenktynės vėl taps lengviau pasiekiamos žiūrovams
Pietų Amerikoje Dakaras prie trasų sutraukdavo milijonus žmonių. 2014 metais ralio direktorius Etienne Lavigne skelbė, kad varžybas stebėjo nuo 4 iki 4,5 mln. žiūrovų. Saudo Arabijoje didžioji lenktynių dalis vyko atokiau nuo gyvenviečių, tačiau grįžimas į Afriką Dakarą vėl priartins prie publikos.
M. Paulavičius tikisi, kad Ispanijoje ir Portugalijoje, kur motosportas yra itin populiarus, prie starto susirinks minios, panašios į tas, kurios stebi WRC etapus. Jo vertinimu, žiūrovų ir žiniasklaidos dėmesys gali būti bent tris kartus didesnis nei Saudo Arabijoje. Be to, vieta bus lengviau pasiekiama, o akreditacijas gauti paprasčiau.
Sportininkas gerbėjams rekomenduoja jau planuoti kelionę – pasirinkti startą Europoje ir trumpas atostogas arba vykti į Maroką pajusti tikrąsias Dakaro dulkes.
Sportininkas kviečia prisijungti naujus partnerius
Pasak M. Paulavičiaus, Dakaro sugrįžimas į Afriką turėtų išsklaidyti rėmėjų abejones: lenktynės tikrai įvyks, o tai jau patvirtinta. Sportininko teigimu, renginio matomumas bus didesnis tiek Europoje, tiek Afrikoje, todėl mažiau žinomi prekių ženklai turės progą patekti į pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidos lauką.
M. Paulavičius taip pat nurodo esantis pasirengęs priimti dar kelis partnerius, jei jie turi bendradarbiavimo idėjų.