Lietuvos ambasadorius NATO Darius Jauniškis teigia, kad Aljansas, nors pirmiausia skirtas karinėms grėsmėms atremti, neprisiima pozicijos nesikišti į hibridinių atakų problemą. Pastaruoju metu su tokiais išpuoliais vis dažniau susiduria Europos valstybės.
Antradienį LRT televizijos laidoje „Dienos tema“ jis pabrėžė, kad NATO neatsisako veiksmų hibridinių grėsmių srityje. Pasak ambasadoriaus, šiuo klausimu vyksta diskusijos, tačiau daug dėmesio skiriama ir pačių valstybių pasirengimui – jos turi būti pasirengusios reaguoti į tokias situacijas.
D. Jauniškis taip kalbėjo po antradienį vykusio NATO valstybių ambasadorių susitikimo, kuriame aptartos Aljanso šalims kylančios hibridinės atakos.
Ambasadorius nurodė, kad NATO jau yra siuntusi antihibridines grupes, kurios teikė rekomendacijas ir po vizitų parengė išvadas. Vis dėlto jis priminė, kad NATO išlieka kariniu aljansu.
Jo teigimu, pagrindinis Aljanso dėmesys skiriamas karinėms grėsmėms ir atvirai agresijai. Nors iš NATO tikimasi įvairių veiksmų, jos funkcija aiškiai apibrėžta – reaguoti į karinius išpuolius.
Ambasadorius neatskleidė, kokių konkrečių sprendimų imtasi
D. Jauniškis nesileido į detales apie tai, kokie sprendimai buvo priimti po ambasadorių susitikimo. Tačiau jis patikino, kad priemonės taikomos, o diskusija buvo ilga ir parodė didelį susirūpinimą. Anot jo, NATO šalys gerai supranta Rusijos veiksmus ir siekius.
Ambasadorius taip pat išskyrė ribą, nuo kurios taikomas NATO kolektyvinės gynybos mechanizmas. Tai būtų atviras ir akivaizdus karinis puolimas, kaip numatyta penktajame Aljanso sutarties straipsnyje. Susitikime šalys pateikė informaciją ir išsakė savo lūkesčius, todėl, D. Jauniškio vertinimu, turėtų būti imtasi tam tikrų veiksmų.
Kaip skelbė BNS, sekmadienio naktį Vilniuje mėginta padegti įmonės „Delska“ patalpas. Jose veikia amerikiečių bendrovė „SpaceX“, o patalpose laikoma „Starlink“ įranga. Lietuvos politikai šį incidentą sieja su Rusija.
Panašus įvykis tiriamas Bulgarijoje, kur buvo padegtos kelios antenos, naudojamos ryšiui su „Starlink“ palydovų tinklu. Rugsėjį gaisras kilo ir „Starlink“ palydovinio ryšio stotyje centrinėje Lenkijoje.
Be to, po virtinės smūgių į laivus Bulgarijos ir Rumunijos – NATO bei Europos Sąjungos narių – vandenyse dingo daugiau nei 20 jūreivių. Šie incidentai sulaukė Europos šalių pasmerkimo.
Po antradienio ambasadorių susitikimo NATO paskelbė, kad Juodojoje jūroje sustiprins stebėseną ir dislokuos papildomus pajėgumus.
Aljanso pranešimas pasirodė netrukus po to, kai Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas teigė, kad, šaliai paprašius pagalbos dėl pastarųjų dronų atakų Juodojoje jūroje, regione pradėjo patruliuoti JAV karinis lėktuvas.