Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad Vyriausybė iki šiol negavo institucijų, taip pat ir Valstybės saugumo departamento (VSD), rekomendacijų, kaip užkirsti kelią galimam Rusijos poveikiui per Stačiatikių Bažnyčią.
Trečiadienį žurnalistams jis sakė, kad Rusija savo tikslams pasitelkia įvairias priemones, o apie tai esą žino ir Lietuvos žvalgyba. Vis dėlto konkrečių pasiūlymų, kaip prevenciškai užkirsti kelią galimam Kremliaus naudojimuisi Stačiatikių Bažnyčia, Vyriausybė iš institucijų, įskaitant VSD, nėra gavusi.
M. Sinkevičius pabrėžė esantis pasirengęs svarstyti priemones, kurios padėtų apriboti Rusijos minkštąją galią ir jos įtaką Lietuvos visuomenei.
Premjeras teigė esąs atviras bet kokioms diskusijoms, galinčioms užkirsti kelią minkštajai galiai, manipuliacijoms ir poveikiui visuomenėje, nes, jo žodžiais, „mums to nereikia“.
Praėjusią savaitę opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas įregistravo Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo bei kitų teisės aktų pataisas. Jomis siūloma tiksliau nustatyti, kokiomis sąlygomis religinėms bendruomenėms suteikiamas valstybės pripažinimas ir kaip jos gali būti atstovaujamos.
Į šias iniciatyvas sureagavo Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios dvasininkai – jie kreipėsi į Seimo vadovybę. Dvasininkai pareiškė, kad siūlomi pakeitimai didina įtampą bendruomenėje ir dar labiau skaldo visuomenę.
Diskusijos apie galimą Maskvos patriarchato įtaką Lietuvoje sustiprėjo Religijos laisvės tyrimų centrui „Libertas Fidei“ pristačius tarptautinį tyrimą. Jame nagrinėjamas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaidmuo pateisinant karą prieš Ukrainą, jos veikla Europos Sąjungoje ir galimybė, kad su Maskvos patriarchatu susijusios organizacijos naudojamos Kremliaus įtakai skleisti.
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Maskvos patriarchatui priklausantys Lietuvos dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas susidūrė su vadovybės nepasitenkinimu.
2022 metų vasarą Maskvos patriarchatas šiuos kunigus pašalino iš kunigų luomo. Toks sprendimas priimtas dėl jų kritikos Maskvos patriarchui Kirilui, palaikiusiam Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Tačiau Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia tuo metu tvirtino, kad kunigai nubausti dėl priesaikos sulaužymo, melagingų pranešimų ir kitų priežasčių.
Nepriklausomos Lietuvos istorijoje tai buvo pirmas atvejis, kai ortodoksų dvasininkams skirtos tokios griežtos nuobaudos.
Vėliau, 2024 metų pradžioje, Lietuvoje nuspręsta atkurti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią Stačiatikių Bažnyčią.
Vis dėlto Lietuvos žvalgybos tarnybų parengtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad Vilniaus ir Lietuvos Stačiatikių vyskupijos tebėra priklausomos nuo Maskvos patriarchato, nepaisant jų siekio tapti savarankiškomis.
VSD ir Krašto apsaugos ministerijai pavaldaus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vertinimu, Kremlius šiomis vyskupijomis naudojasi savo ideologijai skleisti ir įtakai užsienio valstybėse stiprinti.