Kauno klinikose 62 metų Raimondui sėkmingai atlikta itin sudėtinga krūtinės ir pilvo aortos aneurizmos operacija. Tokios operacijos šioje gydymo įstaigoje atliekamos vos 1–3 kartus per metus.
Dėl gyvybei grėsmingos būklės skubiai operuotam pacientui prireikė daugiau nei dešimties skirtingų sričių specialistų. Po operacijos praėjus vos savaitei Raimondas galėjo tęsti gydymą ambulatoriškai.
Aneurizma – tai dėl kraujagyslės sienelės susilpnėjimo ar pažeidimo atsiradęs patologinis jos išsiplėtimas. Kauno klinikų Širdies centro Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas doc. Linas Velička teigia, kad dažnai ši liga ilgą laiką nesukelia jokių pojūčių. Žmogus gali nieko nejausti ir apie aneurizmą sužinoti tik jai plyšus.
Pažeista ilga aortos dalis
Raimondui buvo nustatyta simptominė krūtinės ir pilvo aortos aneurizma. Per metus Kauno klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriuje dėl įvairių aneurizmų operuojama maždaug 110–130 pacientų, tačiau atvejai, kai pažeidžiama ir krūtinės, ir pilvo aorta, pasitaiko gerokai rečiau.
Šios operacijos yra itin sudėtingos, nes tenka gydyti ilgą aortos segmentą. Procedūros metu laikinai sustabdoma kraujotaka į dalį pilvo organų ir kojų, todėl būtina pasirūpinti pakankamu kraujo tiekimu gyvybiškai svarbiems organams ir apsaugoti juos nuo pažeidimų.
Sužinojęs, kad operacija būtina skubiai, Raimondas iš karto suprato, jog padėtis rimta. Vyras prisimena, kad medikų žodžiai apie operaciją tą pačią dieną privertė suvokti: gali nebesulaukti rytojaus.
Pasak doc. L. Veličkos, operacija pradėta suformavus laikiną šuntą – papildomą kelią kraujui tekėti. Jis leido palaikyti kraujotaką operacijos metu ir užtikrinti kraujo patekimą į žemiau esančias kraujagysles.
Gydytojai pakeitė maždaug 45 cm aortos ir dalį klubinių arterijų dviem tarpusavyje sujungtais dirbtinių kraujagyslių protezais. Taip pat iš naujo sujungtos šešios arterijos, aprūpinančios pilvo bei dubens organus. Tuo metu, kai inkstų kraujotaka buvo sustabdyta, organai siekiant juos apsaugoti buvo šaldomi.
Tokio masto operacija buvo didelis išbandymas ne tik chirurgams, bet ir anesteziologams. Kauno klinikų Širdies centro Širdies chirurgijos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vadovas doc. Tadas Lenkutis nurodo, kad operacijos metu reikėjo tiksliai kontroliuoti arterinį kraujospūdį, stebėti širdies ir kraujagyslių sistemos darbą bei saugoti organus ir nugaros smegenis.
Po operacijos organizmas pateko į „avarinę būklę“
Kad būtų sumažintas kraujo netekimas, medikai nuolat kontroliavo krešėjimą. Iš operacinės žaizdos surinktas kraujas buvo išvalomas ir grąžinamas pacientui.
Doc. T. Lenkutis pabrėžia, kad atliekant tokias operacijas anesteziologui būtina didelė kompetencija, gebėjimas greitai ir tinkamai reaguoti į sparčiai kintančią situaciją bei sklandžiai bendrauti su chirurgų komanda.
Visos procedūros metu chirurgai ir anesteziologai turėjo nuolat derinti veiksmus: nuo pažeistos aortos pakeitimo ir organų kraujotakos atkūrimo iki kraujospūdžio reguliavimo bei kraujo netekimo kontrolės. Operacijoje dalyvavo trys chirurgai, anesteziologai, anestezistai, transfuziologai, transfūzionistai, dvi slaugytojos instrumentatorės ir slaugytojų padėjėjos. Vienu metu operacinėje dirbo apie 10–12 specialistų.
Doc. L. Velička sako, kad ypatingo dėmesio reikia ir po operacijos. Jo teigimu, po tokios procedūros organizmas patiria didžiulį išbalansavimą, prilygstantį avarinei būklei, todėl labai svarbu greitai ir tiksliai atkurti jo funkcijas.
Raimondo sveikimas po operacijos buvo sklandus – pavyko išvengti ūmaus inkstų pažeidimo, o anksčiau varginęs pilvo skausmas išnyko. Dabar vyras į savo sveikatą žvelgia kitaip ir ragina nedelsti, jei atsiranda neįprastų ar neraminančių simptomų. Jis sako, kad atidėjus vizitą pas gydytoją kitai dienai, galbūt nebūtų sulaukęs rytojaus.