Kapų puošimas prieš Visų Šventųjų dieną ir Vėlines yra įprasta tradicija, tačiau po jos lieka daug atliekų. Todėl verta pagalvoti, kaip artimųjų kapus sutvarkyti taip, kad aplinkai būtų padaryta kuo mažesnė žala.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkė doc. dr. Aušra Zigmontaitė anksčiau yra sakiusi, kad prieš šias šventes atliekų kiekis išauga beveik dvigubai. Pasak jos, mirusių artimųjų atminimą galima pagerbti ir tvarkingai, ir tvariai.
Kokias gėles verta rinktis kapinėse
Gyvomis ar dirbtinėmis gėlėmis, taip pat iš jų pagamintomis puokštėmis ir vainikais papuoštų kapų kapinėse netrūksta. Nors dekoracijas žmonės dažniausiai renkasi pagal savo skonį, svarbu įvertinti ir jų poveikį aplinkai.
VILNIUS TECH Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Aušra Zigmontienė teigia, kad aplinkai palankesnis pasirinkimas yra gyvos gėlės. Natūralūs, tačiau nuvytę augalai gali būti perdirbami, jei patenka į žaliųjų atliekų konteinerį.
Teisingai išrūšiuotos gėlės, lapai ir šakelės virsta kompostu, kuris vėliau naudojamas dirvožemiui atgaivinti. Vis dėlto, mokslininkės teigimu, geriausia rinktis daugiamečius visžalius augalus – jie ilgai puošia kapą ir nereikalauja daug priežiūros.
Tvaria alternatyva taip pat gali tapti sezoninių ar sausų gėlių, augalų, eglių šakelių, kankorėžių, šermukšnių ir kitų natūralių medžiagų kompozicijos.
Dirbtinės gėlės išlieka populiarios dėl savo patvarumo, ypač kai artimųjų kapai yra kitoje Lietuvos pusėje. Tačiau jų perdirbimą apsunkina tai, kad vienoje dekoracijoje dažnai naudojamos kelios skirtingos medžiagos.
Plastiko, metalo ir tekstilės derinys praktiškai neleidžia tokių gėlių perdirbti. Tuomet jos keliauja į sąvartyną arba atliekų deginimo įrenginius. Vis dėlto, jeigu dekoracijos nuplaunamos, sutvarkomos ir naudojamos ne vieną sezoną, toks pasirinkimas nėra pats blogiausias.
Žvakių kiekis – ne vienintelis svarbus dalykas
Vėlinių tradicijose svarbią vietą užima žvakės. Ant kapų žmonės dažnai uždega ne vieną, o kelias, tačiau netrukus jos tampa atliekomis.
Doc. dr. A. Zigmontienė ragina susimąstyti, ar ant vieno kapo būtina uždegti 10, 15 ar 20 žvakių. Jos teigimu, lankant kapus svarbiausia prisiminti išėjusius artimuosius, o didelis kiekis gėlių ir žvakių nebūtinai geriau atspindi šį tikslą.
Tvaresnis sprendimas – daugkartinės stiklinės ar iš kitos medžiagos pagamintos žvakidės. Nors jos kainuoja daugiau, ilgainiui investicija atsiperka, nes vėliau tereikia pakeisti parafinu arba sojų vašku pripildytus įdėklus.
Plastikines ir stiklines žvakes, kurių viduje vaškas ar parafinas jau įlietas, galima rūšiuoti tik tada, kai jos visiškai išvalytos. Jei likučių pašalinti nepavyksta, jas reikia mesti į mišrių atliekų konteinerį.
Išvalius vašką, stiklinį ar plastikinį korpusą ir dažniausiai metalines arba plastikines žvakės viršūnėles galima išrūšiuoti bei išmesti į atitinkamus rūšiavimo konteinerius.
Prie kapinių atliekų tvarkytojai, savivaldybės ir seniūnijos paprastai pastato konteinerius mišrioms, rūšiuojamoms ir žaliosioms atliekoms, į kurias metami lapai, šakelės ir nudžiūvusios gėlės. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į konteinerių paskirtį.
Žaliąsias ar mišrias atliekas sumetus į rūšiavimo konteinerį, užteršiamos visos jo atliekos ir jos nebegali būti tvarkomos kaip antrinės žaliavos. Tokiu atveju visas rūšiavimo darbas tampa beprasmis.
Ar kapą verta visiškai uždengti plokštėmis?
Aplinkai nepalankus gali būti ir dažnas važiavimas automobiliu. Per Vėlines prie vieno kapo neretai atvyksta žmonės iš skirtingų Lietuvos miestų, o vėliau kelionę tęsia kitur.
Mokslininkė siūlo artimiesiems kooperuotis ir į kapines vykti kartu, o kapo puošmenomis pasidalyti: vienas gali atsinešti žvakę, kitas – gėlių puokštę. Jos manymu, to pakanka, nes artimojo atminimas gali būti išsaugotas mintimis, pokalbiais ir prisiminimais.
Automobiliu dažnai tenka važiuoti ne tik per Vėlines, bet ir prižiūrint kapus. Dėl šios priežasties dalis žmonių kapavietes visiškai uždengia plokštėmis ar plytelėmis – taip jas reikia rečiau tvarkyti. Vis dėlto toks sprendimas turi ir trūkumų.
Jeigu visas kapo plotas uždengiamas plokštėmis, kyla klausimas, kur susigers lietaus ar tirpstančio sniego vanduo. Sumažėjus dirvožemio plotui, vanduo nebegali filtruotis į gruntą. Tai ypač svarbu klimato kaitos sąlygomis, kai vis dažniau pasitaiko intensyvių liūčių ir per trumpą laiką iškrenta didelis kritulių kiekis.
Doc. dr. A. Zigmontienės teigimu, tvaresnė alternatyva galėtų būti kapą užpilti akmenukais arba palikti neuždengtą plotą ir apsodinti jį daugiamečiais augalais.