Visi elektros vartotojai netrukus gali susidurti su pokyčiais sąskaitose – bus perskaičiuojama, kaip kompensuojami nepriklausomų tiekėjų nuostoliai, patiriami aptarnaujant saulės elektrinių savininkus pagal dvipusės apskaitos modelį.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino naują tvarką. Ja siekiama įgyvendinti vasarą Seimo priimtus gaminančių vartotojų elektros apskaitos pakeitimus ir teisingiau paskirstyti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšas. Šios lėšos skiriamos visiems vartotojams svarbioms energetikos paslaugoms finansuoti.
VERT pirmininkas Renatas Pocius teigė, kad apskaičiuojant tiekėjams tenkančią VIAP tarifo dalį bus vertinami ne tik nuostoliai, bet ir visas tiekėjų turimų elektros produktų paketas. Pasak jo, taip vartotojai mokės labiau pagrįstus kaštus, susijusius su gaminančių vartotojų patiriamais nuostoliais.
Nepriklausomi tiekėjai naująjį mechanizmą vadina kompromisu, tačiau pabrėžia, kad kol nebus pereita prie grynojo atsiskaitymo (net-billing), gaminančių vartotojų aptarnavimas jiems išliks finansiškai nuostolingas.
Bus vertinama ne vien elektros kaina biržoje
Vasarą Seimas pakeitė gaminančių vartotojų pagamintos ir suvartotos elektros apskaitos tvarką. Dėl to ši paslauga gaminantiems vartotojams turėtų šiek tiek pabrangti, o kitiems elektros vartotojams kaina išaugs minimaliai.
Naujoji sistema numato kompensaciją nepriklausomiems tiekėjams dėl kainų skirtumo tarp laiko, kai saulės elektrinė pagamina elektrą, ir laikotarpio, kai ta elektra vėliau suvartojama – dažniausiai vakare arba žiemą.
Spalį VERT patvirtino kompensavimo metodiką. Reguliuotojas vertins tiekėjų pajamas ir sąnaudas, susijusias su gaminančių vartotojų aptarnavimu, taip pat šių vartotojų įtaką didmeninėms elektros kainoms. Pagal gautus duomenis bus sprendžiama, kokią VIAP dalį padengs gaminantys vartotojai, o kokią – visi kiti elektros vartotojai.
Skaičiuojant VIAP bus atsižvelgiama ir į papildomas tiekėjų išlaidas, ir į naudą, kurią gaminantys vartotojai sukuria mažindami elektros kainas didmeninėje rinkoje.
VERT Reguliavimo strategijos vystymo departamento vyriausioji patarėja Lina Sveklaitė nurodė, kad bus vertinami nuostoliai ir gaminančių vartotojų teikiama nauda, o VIAP bus sudarytas iš dviejų dedamųjų.
Vertinant tiekėjų pajamas ir sąnaudas bus įtraukiami tik tiesiogiai su elektros pirkimu bei pardavimu susiję kaštai ir elektros kiekiai. Tiekėjų pateiktas ataskaitas audituos nepriklausomi auditoriai.
Dėl pakeitimų gaminantiems vartotojams VIAP kaina gali padidėti daugiausia 1 centu už kilovatvalandę (kWh), o visiems kitiems vartotojams – iki 0,3 cento. Tokios ribos nustatytos įstatyme.
R. Pociaus teigimu, tiekėjai norėjo, kad būtų vertinamas tik skirtumas tarp aptarnavimo sąnaudų ir elektros biržos kainos. Tačiau, pasak jo, gaminančių vartotojų elektra gali būti parduodama skirtingais būdais: dienos prieš biržoje, dienos eigoje, kaip disbalanso energija arba pagal dvišalę fiksuotos kainos sutartį. Todėl, jo teigimu, metodikoje vertinama daugiau elektros produktų, o ne tik biržos dedamoji.
L. Sveklaitė aiškino, kad atsižvelgus vien į tiekėjų patiriamus kaštus būtų ignoruojama gaminančių vartotojų sukuriama nauda. Tokiu atveju didesnį VIAP mokėtų buitiniai ir nebuitiniai vartotojai. Vertinant elektrą, kuri vartotojams tiekiama pagal fiksuotos kainos sutartis, ši nauda būtų įtraukta į skaičiavimus, todėl buitiniams vartotojams ir verslui VIAP būtų mažesnis, nei vertinant tik rinkos kainą.
Pagal dvipusės apskaitos modelį saulės elektrinių savininkai iš tinklo gali atgauti tiek elektros, kiek anksčiau į jį patiekė. Toks principas tiekėjams sukuria papildomų išlaidų: elektra dažnai perduodama į tinklą tuo metu, kai jos kaina biržoje maža, pavyzdžiui, ryte, kai gyventojai būna išvykę į darbą, o susigrąžinama vakare, kai paklausa ir kaina didesnės.
R. Pocius anksčiau yra teigęs, kad dėl šio skirtumo nepriklausomi elektros tiekėjai patiria milijoninių nuostolių.
Tiekėjai palaiko sprendimą, tačiau ragina neapsiriboti
Visi trys Lietuvoje veikiantys nepriklausomi elektros tiekėjai VERT patvirtintą tvarką įvertino kaip kompromisinę.
„Ignitis“ vadovas Andrius Kavaliauskas teigė, kad saulėtomis valandomis gaminančių vartotojų elektra mažina didmenines kainas, tačiau dėl kainų skirtumo tarp elektros patiekimo į tinklą ir jos susigrąžinimo tiekėjai patiria papildomų sąnaudų. Jo vertinimu, VERT sprendimas yra svarbus žingsnis siekiant finansiškai tvaresnio gaminančių vartotojų modelio.
„Enefit“ elektros energijos portfelio vadovė Rasa Jodkonytė-Lysko tvarką taip pat pavadino žingsniu teisinga kryptimi ir nurodė, kad bendro kompromiso rinkos dalyviams pavyko pasiekti.
„Elektrum Lietuvos“ vadovė Neringa Petrauskienė teigė, kad sprendimas yra teisingas, tačiau procesas neturėtų baigtis vien nuostolių apskaičiavimu ir daliniu jų kompensavimu.
Tiekėjai pabrėžia, kad naujoji tvarka galutinai neišspręs nuostolių, kuriuos jiems sukelia gaminantys vartotojai. Jie ragina atnaujinti diskusijas dėl grynojo atsiskaitymo modelio. Pagal jį tiekėjas gaminančio vartotojo į tinklą perduotą elektrą parduotų biržoje, o už gautas pajamas vėliau nupirktų vartotojui reikalingą elektros kiekį.
A. Kavaliauskas išreiškė viltį, kad naujoji VERT metodika priartins Lietuvos reguliavimą prie kitų Europos šalių, kur į tinklą perduota ir iš jo suvartota elektra vertinama atskirai.
N. Petrauskienė atkreipė dėmesį, kad dalį saulės elektrinių savininkų sukuriamų kaštų vis tiek padengs kiti vartotojai, be to, VERT neįtrauks visų tiekėjų patiriamų išlaidų. Jos teigimu, ilgalaikis tikslas turėtų būti grynojo atsiskaitymo modelis, labiau atitinkantis dabartinę elektros rinką ir skatinantis efektyviau vartoti bei gaminti elektrą.
R. Jodkonytė-Lysko taip pat pabrėžė, kad finansinė našta tiekėjams neišnyks. Be to, dabartinis modelis, jos vertinimu, nepakankamai skatina gaminančius vartotojus stebėti gamybą, elektrą suvartoti iš karto arba investuoti į kaupimo įrenginius.
A. Kavaliauskas nurodė, kad tikrasis naujos tvarkos poveikis elektros kainai paaiškės paskelbus konkrečius VIAP tarifus ir sužinojus, kokia tiekėjų patiriamų sąnaudų dalis bus kompensuojama.
Spalį skelbta, kad Lietuvoje gaminančių vartotojų skaičius perkopė 200 tūkst. Tokį skaičių buvo planuota pasiekti iki 2028 metų.
Energetikos ministerijos duomenimis, 68 proc. gaminančių vartotojų elektrą gamina ant stogų įrengtose elektrinėse, o 32 proc. – nutolusiuose saulės parkuose. Privatūs klientai sudaro 87 proc. gaminančių vartotojų, verslo klientai – 13 proc.