Užauginti daugiau nei 200 kilogramų sveriantį moliūgą pavyksta retam, tačiau Sauliui Malūnavičiui šiemet užaugo net 227 kilogramų milžinas.
Augintojas pasakojo, kad moliūgų auginimu susidomėjo pamatęs, kaip amerikiečių entuziastai „Facebook“ grupėse augina milžiniškus vaisius ir varžosi valstijų bei šalies mastu. Iš pradžių jo tikslas buvo išauginti bent 100 kilogramų sveriantį moliūgą, tačiau anksčiau iš vietinių sėklų, nors veislė buvo nurodyta ta pati, pavykdavo užauginti daugiausia apie 40 kilogramų.
Milžino paslaptis – sėklų genetika
S. Malūnavičiaus teigimu, svarbiausia tokio rezultato priežastis buvo sėklų genetika. Sėklų jis parsisiuntė iš Švedijos, iš vieno šios veiklos entuziasto.
Cheminių trąšų augintojas nenaudojo. Moliūgui teko senas pievagrybių kompostas iš fermos ir nuo praėjusių metų likęs arklių mėšlas. Pasak S. Malūnavičiaus, sintetinės trąšos nebuvo naudojamos – milžinišką dydį greičiausiai nulėmė būtent genetika.
Užaugusio moliūgo skersmuo siekė maždaug 1 metrą ir 30 centimetrų.
Į svarstykles teko gabenti ridenant
Tokį sunkų vaisių perkelti nebuvo paprasta. S. Malūnavičius pasakojo, kad moliūgą sunkiai pastatė ant šono ir, jį prilaikydamas, nurideno kaip diską maždaug 15 metrų iki artimiausio medžio. Ten buvo paruoštas keltuvas ir pramoninės svarstyklės.
Augintojo teigimu, siekis išauginti kuo didesnį moliūgą neatsiejamas nuo varžymosi ir noro pagerinti Lietuvos rekordą. Vis dėlto skonio prasme ši veislė nėra išskirtinė: moliūgas vandeningas ir šiek tiek prėskas, o skanesnių veislių esą yra nemažai.
Lietuvos rekordas siekia 329 kilogramus
S. Malūnavičius nurodė, kad, jei neklysta, Lietuvos rekordas yra 329 kilogramai. Tačiau prieš trejus ar ketverius metus jis buvo panašus į šiemet užaugintą moliūgą.
Tokiais milžinais Lietuvoje domisi nedaugelis, tačiau augintojas sulaukia klausimų, kaip jam pavyko išauginti tokį vaisių ir kur gavo sėklų. Tai rodo, kad norinčiųjų išbandyti jėgas ir užauginti didesnį moliūgą yra daugiau.
Vienam vaisiui teko atiduoti visas augalo jėgas
S. Malūnavičius buvo pasodinęs ne vieną moliūgą, tačiau, jo manymu, dalį daigų nugraužė žvėreliai. Likęs augalas užmezgė daugiau vaisių, bet norint išauginti rekordinio dydžio moliūgą kitus teko pašalinti ir genėti augalą, kad visos jėgos būtų skirtos vienam vaisiui.
Po svėrimo milžinas buvo iš karto supjaustytas. Dalį jo augintojas panaudojo sultims su obuoliais – jos, pasak jo, buvo skanios ir ne tokios rūgščios. Likusį moliūgą jis dalija ir kepa.
Šios veislės sėklos pirmiausia orientuotos į dydį, o ne į skonį ar maistinę vertę. S. Malūnavičius bandė auginti ir tos pačios veislės vietines sėklas. Nors veislė taip pat vadinosi „Atlantic Giant“, iš jų išaugę mažesni moliūgai buvo gerokai skanesni. Tuo metu šių metų milžinas, nors nėra itin skanus, sultims tiko puikiai.
Kitąmet moliūgą planuoja auginti šiltnamyje
Augintojas neatmeta galimybės kitąmet išauginti dar didesnį moliūgą. Šių metų augalas sunkiai prigijo ir lėtai augo, ypač šaltomis savaitėmis. Vaisius užmezgė tik liepos pabaigoje, ilgą laiką beveik neaugo, jo lapai geltonavo, o vėtra juos dar ir aplaužė.
Kitą sezoną S. Malūnavičius planuoja moliūgą sodinti šiltnamyje ir taip, kol praeis šalnos, pratęsti vegetacijos laiką.