Šiaurės Lietuvoje praėjusio amžiaus pabaigoje vienu įtakingiausių šešėlinio pasaulio veikėjų laikytam Vladui Baranauskui, pravardei Baraniui, dabar yra 65 metai.
Nors didžioji dalis jo biografijoje minimų kriminalinių įvykių liko praeityje, Šiaulių „princas“ ir sulaukęs solidaus amžiaus vis dar lankosi teismuose. 2017 metais jis buvo nubaustas už cigarečių kontrabandą ir mėginimą papirkti pareigūnus.
Kaltę V. Baranauskas pripažino tik iš dalies. Teismas jam skyrė baudą, todėl realios laisvės atėmimo bausmės jis išvengė. Pastaraisiais metais apie „Baranį“ taip pat buvo kalbama dėl šiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų, smulkaus svetimo turto pagrobimo ir viešosios tvarkos pažeidimo.
Tačiau daugiau kaip prieš du dešimtmečius V. Baranauskas buvo viena svarbiausių Šiaulių „princų“ grupuotės figūrų ir vienas jos lyderių. Jo padėtį atskleidžia tai, kad iki 1998 metų į jį buvo pasikėsinta net keturis kartus. Visus išpuolius jis išgyveno. Daugiau informacijos apie šiuos įvykius galima rasti kriminalinių naujienų laikraščio „Akistata“ archyvuose.
Beveik dešimt šūvių kavinėje
1998 metų sausio 30 dieną „Akistata“ rašė apie vidury dienos Šiauliuose esančioje kavinėje nuaidėjusius šūvius. Per išpuolį buvo sužeistas ne tik ten sėdėjęs „Baranis“, bet ir du jo pažįstami. Užpuolikas paleido beveik dešimt šūvių, tačiau visi trys žmonės liko gyvi.
Tuo metu 40-metis V. Baranauskas į kavinę atvyko prabangiu sidabro spalvos šarvuotu „Mercedes-Benz“. Ten jis susitiko su dviem pažįstamais. Kaip rašė „Akistata“, greičiausiai vyrai kalbėjosi apie imtynes – vos prieš kelias dienas V. Baranauskas ir dar vienas kompanijos narys buvo tapę dziudo imtynių čempionais.
Į kavinę įėjo veido nesidengęs vyras ir pradėjo šaudyti. Išsigandę liudininkai negalėjo tiksliai pasakyti, kiek buvo užpuolikų. Iš pradžių manyta, kad šaudė vienas žmogus. Vėliau ekspertai nustatė, kad galėjo būti du žudikai arba vienas asmuo, vienu metu naudojęs du ginklus.
V. Baranauskas buvo sužeistas į galvą ir krūtinę – į galvą pataikė viena, į krūtinę dvi kulkos. Mirtino sužalojimo jis išvengė todėl, kad į galvą paleista kulka praskriejo palei kaukolės išorę ir sužeidė smilkinį bei ausį.
Pareigūnai neabejojo, kad samdomo žudiko arba žudikų taikinys buvo būtent V. Baranauskas. Šis išpuolis prieš Šiaulių „princą“ buvo mažiausiai ketvirtas.
Trys ankstesni išpuoliai taip pat baigėsi nesėkmingai
V. Baranauskas augo gausioje šeimoje ir dar jaunystėje išsiskyrė sportiniais pasiekimais. Jaunimo imtynių varžybose jis demonstravo gerus rezultatus, tačiau sportinę karjerą nutraukė kaltinimai išprievartavimu. Už šį nusikaltimą jis buvo nuteistas ir išsiųstas į koloniją.
Įkalinimo vietoje „Baranis“ greitai įgijo autoritetą, tačiau pažemino kitą kalinį. Keršydamas šis naktį durklu smogė V. Baranauskui į krūtinę. Vyras vos išgyveno, ilgą laiką buvo reanimuojamas, o medikams jį pavyko atgaivinti. Atlikęs likusią bausmės dalį, jis grįžo į Šiaulius.
Šiauliuose V. Baranauskas subūrė stiprią „Princų“ grupuotę. Jai kartu vadovavo V. Stanaitis-Stalonė, V. Kavaliukas-Amerikonas ir V. Šiaulys-Žemaitukas. Savo įtaką „Princai“ sustiprino užmezgę ryšius su „Vilniaus brigada“.
Antrasis pasikėsinimas į V. Baranauską surengtas 1992 metų vasario 23 dieną. Iš Ukrainos atvykęs samdomas žudikas į jį šaudė pistoletu. Tačiau „Baranis“ ne tik nepabėgo, bet ir pavijo užpuoliką bei išplėšė jam akį.
Vėliau paaiškėjo, kad V. Baranauską nužudyti užsakė iš kalėjimo grįžęs boksininkas Anicetas Skarulis. Taip jis siekė susigrąžinti įtaką Šiauliuose. Vis dėlto po nepavykusio užsakymo pats A. Skarulis buvo suvarpytas automato kulkomis.
Trečiasis bandymas įvykdytas 1996 metų birželį. Prie kavinės, kurioje lankydavosi „princai“, buvo padėta bomba. Tačiau sprogmenį atsitiktinai aptiko darbininkas – tuo metu V. Baranauskas su draugais dar nebuvo atvykęs.