Apsilankymas naktiniame klube gali palikti ne tik prisiminimus apie šokius. Vilnietis edukacijų vaikams kūrėjas Paulius Skomantas teigia, kad tokiose vietose susidūrė su akivaizdžiais narkotinių medžiagų vartojimo požymiais ir nusprendė apie tai prabilti.
Savo įraše, kuriuo leido pasidalyti naujienų portalui tv3.lt, jis aprašė Vilniaus naktinių klubų lankytojų elgesį bei problemą, kuri, jo manymu, visuomenėje pernelyg dažnai nutylima.
Klubuose pastebėjo tai, į ką niekas nereagavo
P. Skomantas rašė, kad narkotikų vartojimas Lietuvoje pasiekė, jo vertinimu, neįtikėtiną mastą, tačiau apie tai esą mažai kalba žurnalistai ir influenceriai.
Pasak jo, jau pirmame aplankytame klube buvo matyti apsvaigusių ir neįprastai besielgiančių jaunuolių. Jis taip pat pastebėjo, kad žmonės grupėmis eidavo į vienam žmogui pritaikytą tualetą, o ten praleisdavo mažiausiai 5, kartais ir 10 minučių. Anot P. Skomanto, dėl to aplinkiniai nerodė jokio pasipiktinimo.
Vilnietis teigė susidaręs įspūdį, kad naktiniuose klubuose susiformavo savotiška narkotikų vartojimo kultūra: daugelis supranta, kas vyksta, tačiau į tai reaguoja mandagiai ir pagarbiai.
Kitame klube jis esą pamatė labai panašų vaizdą. Kieme jaunuoliai atvirai rūkė marihuaną, tačiau, kaip rašė P. Skomantas, tai niekam nesukėlė nei nuostabos, nei susirūpinimo.
Trečiame klube jo draugė tualete ant lentynėlės pastebėjo paliktą kokaino arba kitos narkotinės medžiagos takelį, dar vadinamą „šniūru“. Pasak P. Skomanto, ir šįkart niekas nesistebėjo bei nesiėmė jokių veiksmų.
Tokios aplinkybės jam ir draugei esą sukėlė įspūdį, kad daugeliui tai atrodo visiškai įprasta. Jis svarstė, kad žmogus, atėjęs į naktinio klubo tualetą, dabar gali tiesiog priešais save rasti kokaino, tačiau niekas į tai nereaguoja.
P. Skomantas pabrėžė manantis, kad žmonės vis dėlto turėtų reaguoti, nes toks elgesys ir tokie vaizdai neturėtų tapti norma.
Prisiminė savanorystę reabilitacijos centre
Rašydamas apie narkotikų žalą, P. Skomantas prisiminė laiką, kai savanoriavo viename Lietuvos narkomanų reabilitacijos centre. Ten jis matė maždaug 50 ar dar daugiau nuotraukų, kuriose buvo užfiksuoti tvarkingi, gražūs, į mokyklos pirmūnus panašūs jauni žmonės.
Iš pradžių jis centro direktoriui pasakė, kad nuotraukose matyti daug šaunių jaunuolių, kurie pasveiko. Tačiau direktorius atsakė, kad šie žmonės nepasveiko – visi jie buvo mirę.
P. Skomantas teigė nuo tada šią istoriją pasakojantis tiems, kurie narkotikus vadina nepavojingais ir sako, kad „truputis žolytės“ ar viena kita „Extazy“ tabletė yra nekaltas dalykas.
Įrašo pabaigoje jis paragino nuo mažų dienų vaikus pratinti prie sportiško ir disciplinuoto gyvenimo būdo bei neauginti naujų klientų Vilniaus naktiniams klubams.