Žarnyno polipai gali ilgai nesukelti jokių negalavimų, todėl žmogus neretai nė nežino, kad jų turi. 2020 metų spalį per planinį sveikatos patikrinimą toks darinys buvo aptiktas prezidentui Gitanui Nausėdai. Santaros klinikose jis pašalintas, o prezidento atstovas spaudai tuomet pranešė, kad papildomo gydymo neprireiks.
Šis atvejis rodo, kad net ir gerai besijaučiant gali būti nustatyta pakitimų, kuriuos svarbu įvertinti ir, prireikus, pašalinti. Gastroenterologė Inga Kildušienė paaiškina, kaip susidaro žarnyno polipai, kada jie gali tapti pavojingi ir kodėl kolonoskopijos nereikėtų atidėlioti.
Polipų gali atsirasti ir be aiškių rizikos veiksnių
Žarnyno polipai – iš gleivinės išaugę dariniai. Jie būna skirtingi: dalis jų niekada netampa piktybiniai, tačiau kai kurie laikui bėgant gali supiktybėti. Jų atsiradimui įtakos gali turėti genetiniai pokyčiai ir gyvenimo būdas.
Anot I. Kildušienės, daug polipų susiformuoja dėl ląstelių genų mutacijų. Tuomet ląstelės, kurios turėtų žūti, ima toliau daugintis. Riziką gali didinti rūkymas, per didelis raudonos mėsos vartojimas, sėslumas, fizinio aktyvumo stoka ir metabolinis sindromas.
Didesnė tikimybė susidurti su šiais dariniais taip pat tenka žmonėms, turintiems paveldimų genetinių sindromų ar sergantiems uždegiminėmis žarnyno ligomis. Ilgai nekontroliuojamas uždegimas gali sudaryti palankesnes sąlygas pakitimams atsirasti.
Vis dėlto polipai gali susiformuoti ir žmonėms, kurie neturi žinomų rizikos veiksnių. Todėl nei gera savijauta, nei sveikas gyvenimo būdas neužtikrina, kad jų nebus.
Pavojingiausia tai, kad simptomų gali nebūti
Dažniausiai polipai nesukelia nei skausmo, nei kitų konkrečių požymių. Žmogus gali gyventi įprastai ir apie darinį sužinoti tik atlikęs tyrimą.
Jeigu polipas yra tiesiojoje žarnoje, kartais išmatose galima pastebėti kraujo. Tačiau šis požymis nėra būdingas tik polipams – kraujavimą gali sukelti ir kitos priežastys. Pastebėjus kraujo, pasikeitus tuštinimuisi ar atsiradus kitų neįprastų simptomų, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kuris polipas gali tapti vėžiniu?
Polipo pavojingumas priklauso nuo jo rūšies, dydžio, skaičiaus ir kitų tyrimų metu nustatomų savybių. Kai kurie dariniai gali supiktybėti, todėl jų aptikimas ir pašalinimas laikomas svarbia storosios žarnos vėžio prevencijos dalimi.
Nedideli polipai dažniausiai pašalinami jau pirmosios diagnostinės kolonoskopijos metu. Vėliau jie siunčiami patologiniam ištyrimui, kuris padeda nustatyti darinio pobūdį ir įvertinti tolesnio stebėjimo poreikį.
Jei nustatoma didesnė rizika, gydytojas gali rekomenduoti kolonoskopiją pakartoti. Tyrimo intervalas priklauso nuo individualios situacijos, todėl svarbu laikytis medikų nurodymų net ir tada, kai po polipo pašalinimo žmogus jaučiasi gerai.
Šeimos istorija gali pakeisti tyrimų laiką
Apie storosios žarnos vėžio atvejus tarp artimųjų būtina informuoti gydytoją. Ši informacija gali turėti įtakos tam, kada reikėtų pradėti tikrintis ir kokie tyrimai būtų tinkamiausi.
Jeigu pirmos eilės giminaitis, pavyzdžiui, mama ar tėtis, sirgo žarnos vėžiu, vaikams kolonoskopiją rekomenduojama atlikti maždaug 10 metų anksčiau, nei liga buvo diagnozuota tėvams. Paveldimas ne pats vėžys, o polinkis juo susirgti.
Nustačius paveldimą genetinį sindromą, pavyzdžiui, šeiminę polipozę, tyrimus gali tekti reguliariai kartoti pagal specialistų sudarytą planą. Tačiau profilaktiniai patikrinimai svarbūs ir tiems, kurių šeimoje tokių ligos atvejų nėra.
Kolonoskopijos baimė gali kainuoti brangiai
Kai kurie žmonės kolonoskopiją atidėlioja dėl nerimo dėl pačios procedūros, pasiruošimo, galimo diskomforto ar nežinomybės. Prieš tyrimą reikia laikytis specialios mitybos rekomendacijų ir vartoti žarnyną išvalančius preparatus.
Tačiau kolonoskopija suteikia galimybę ne tik apžiūrėti storosios žarnos gleivinę ir nustatyti pakitimus, bet ir nedidelius polipus pašalinti iš karto. Pasak I. Kildušienės, nors pasiruošimas nėra malonus, tai vienas vertingiausių tyrimų, nes diagnostika ir gydymas tam tikrais atvejais atliekami per tą pačią procedūrą.
Pacientams patariama iš anksto pasidomėti tyrimo eiga ir su medikais aptarti nerimą keliančius klausimus. Atsižvelgiant į sveikatos būklę ir medicinines galimybes, šiuolaikinėse gydymo įstaigose kolonoskopija gali būti atliekama taikant sedaciją ar nejautrą.
Gastroenterologė ragina klausti ir domėtis, nes išankstinės baimės įsivaizdavimas gali skirtis nuo realios patirties. Jos teigimu, žmonės kartais ignoruoja nerimą keliančius simptomus ir į gydytojus kreipiasi tik ligai pažengus.
Neatliktas tyrimas polipo nepašalina, todėl baimė neturėtų užgožti racionalaus sprendimo. Storosios žarnos vėžio prevencijai yra veiksmingų priemonių, tačiau jomis reikia pasinaudoti.
Kam skirta prevencinė programa?
Lietuvoje storosios žarnos vėžio prevencinė programa taikoma 50–74 metų gyventojams. Pagal ją kas dvejus metus atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas. Gavus teigiamą rezultatą, žmogus siunčiamas tolesniam ištyrimui, o prireikus atliekama kolonoskopija.
Vis dėlto atsiradus kraujavimui iš žarnyno ar kitiems nerimą keliantiems simptomams nereikėtų laukti, kol ateis eilė dalyvauti programoje. Tokiu atveju būtina pasitarti su gydytoju, taip pat įvertinti šeimos ligų istoriją.
Polipai ne visada sukelia negalavimų, tačiau laiku atlikta kolonoskopija gali padėti juos aptikti ir pašalinti dar iki vėžio išsivystymo. Todėl svarbu rūpintis ne tik kasdiene savijauta, bet ir reguliariai atlikti profilaktinius tyrimus.