Rusijos informacinės atakos prieš Lietuvą daugiausia telkiasi į energetiką, Kaliningrado tranzitą ir povandeninius kabelius. Naratyvų analitikos bendrovės „Repsense“ tyrimas rodo, kad tokiais pranešimais siekiama susilpninti visuomenės pasitikėjimą valstybės gebėjimu apsaugoti strateginius infrastruktūros objektus.
Analizė atskleidė, kad Rusijos šaltiniai paskelbė 54 proc. viso priešiško turinio apie Lietuvos energetiką. Vienas dažniausių teiginių buvo tas, kad šalies pasitraukimas iš Rusijos kontroliuotos BRELL elektros sistemos esą buvo ekonomiškai nenaudingas.
Informacinis dėmesys taip pat krypo į Kaliningrado tranzitą ir povandeninius kabelius. Du trečdaliai įrašų apie Kaliningrado tranzitą buvo paskelbti rusų kalba, o tarp pranešimų apie povandeninius kabelius tokių įrašų buvo daugiau nei pusė.
„Repsense“ vadovas Mykolas Katkus nurodo, kad propaganda gali būti vertinama ne tik kaip ilgalaikis bandymas daryti įtaką visuomenės nuostatoms, rinkimams ar pasiryžimui gintis. Kai kurių informacinių operacijų poveikio siekiama per valandas ar net minutes – jomis norima sukelti paniką, sustabdyti gynybai svarbių objektų statybas ir sukelti abejonių dėl valstybės veikimo.
Naratyvai apie poligoną pasirodė dar iki viešos diskusijos
Tyrėjai nustatė, kad su Rusija siejami „Telegram“ kanalai apie poligoną informaciją pradėjo skelbti gruodžio 15 dieną, kai buvo priimtas sprendimas dėl jo įrengimo. Nuo gruodžio 17-osios susijusios paskyros platino teiginius, kad poligonas nėra reikalingas, bus naudingas NATO ir kels grėsmę Kaliningradui.
Lietuvoje platesnė vieša diskusija dėl šio objekto, tyrėjų teigimu, prasidėjo tik gruodžio 23 dieną, po vietos gyventojų susitikimo su Krašto apsaugos ministerijos atstovais.
M. Katkus pabrėžia, kad šiuo atveju ypač svarbi įvykių seka: rusiški kanalai tas pačias temas iškėlė savaite anksčiau, nei jos pradėtos aptarinėti Lietuvoje. Prasidėjus viešai diskusijai, panašūs teiginiai lietuviškuose komentaruose pasirodė beveik nepakitę. Anot jo, tai labiau primena iš anksto suplanuotą informacinę operaciją nei spontanišką visuomenės reakciją.
„Repsense“ taip pat nustatė, kad šeši iš dešimties įrašų apie Lietuvos infrastruktūrą buvo skirti ne konkretiems objektams, o abejonėms dėl valstybės gebėjimo juos valdyti ir apsaugoti kurstyti.
Vis dėlto dauguma analizuotų priešiškų naratyvų nepasiekė platesnės auditorijos. Iš 16 tyrime išskirtų naratyvų 12 liko pradinėje informacinėje erdvėje, o nė vienas nacionalinėje žiniasklaidoje nebuvo pakartotas kaip faktas.
Analitikų vertinimu, atakų sklaidai svarbus ir institucijų reakcijos greitis.
M. Katkus teigia, kad balionų atveju institucijos jau kitą dieną įvardijo atsakingą pusę ir nuosekliai laikėsi šios pozicijos, todėl priešiško turinio buvo mažiausiai. Kapčiamiesčio atveju, jo vertinimu, situacija buvo kitokia: gyventojai atsakymų laukė šešiolika dienų, o atsiradusią informacinę spragą užpildė kiti.
„Repsense“ tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Jis parengtas „Lrytas“ konferencijai „Saugumo kodas 2026“.