Dvylikai žmonių pareikšti įtarimai dėl galimo daugiau nei 1,3 mln. eurų Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos biudžeto lėšų iššvaistymo. Taip pat įtariama, kad bandyta neteisėtai gauti dar daugiau nei 0,5 mln. eurų, penktadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Įtarimai susiję su dviem projektais: darbuotojų mokymu ir perdirbamų, skaidrių bei didelio barjeriškumo plėvelių prototipų kūrimu.
FNTT duomenimis, 2019 metais Klaipėdoje registruota bendrovė pradėjo įgyvendinti darbuotojų mokymo projektą pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje“. Per dvejus projekto vykdymo metus turėjo būti apmokyta 180 įmonės darbuotojų, pagerintos jų profesinės žinios, gebėjimai ir kvalifikacija.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ši bendrovė taip pat ėmėsi kito projekto, finansuojamo ES struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. Jis pradėtas įgyvendinti 2024 metų birželį, o baigti planuota šių metų gruodį.
Šio projekto tikslas – kartu su partneriais sukurti visiškai perdirbamų, skaidrių ir ilgalaikio didelio barjeriškumo deguoniui mono-APET plėvelių gaminių prototipus. Bendra numatyta projekto vertė viršijo 1,5 mln. eurų, o daugiau nei 1,07 mln. eurų projekto vykdytojams jau buvo išmokėta.
FNTT įtaria, kad projekto veiklos galėjo būti nevykdomos arba vykdytos nesilaikant patvirtintų sąlygų. Tyrėjai taip pat atsekė jau gautos paramos judėjimą tarp su bendrove susijusių juridinių ir fizinių asmenų. Tyrimas atliekamas dėl galimo kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo.
Ieškodami tyrimui svarbių duomenų, daugiau nei 100 FNTT pareigūnų atliko 25 kratas Klaipėdos, Kauno, Marijampolės ir Vilniaus apskrityse. Apklausti 64 liudytojai, o įtarimai pareikšti 12 asmenų. Dviem įtariamiesiems skirta griežčiausia kardomoji priemonė – jie suimti dviem mėnesiams.
Be to, laikinai apribota įtariamųjų nuosavybės teisė į turtą, kurio vertė siekia 15 mln. eurų.
Už kreditinį sukčiavimą, kai padaroma labai didelė žala, teismas gali skirti iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Už dokumentų klastojimą, dėl kurio padaryta labai didelė žala, galima griežčiausia bausmė – iki penkerių metų nelaisvės.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja Europos prokuratūros Europos deleguotųjų prokurorų biuras Lietuvoje, o jį atlieka FNTT pareigūnai.