Lietuvoje nuo 2025 metų dėl oro erdvės ribojimų buvo paveiktas 521 skrydis ir beveik 71 tūkst. keleivių. Lietuvos oro uostų (LTOU) duomenimis, bendras laikotarpis, kai ribojimai galiojo virš šalies oro uostų, sudarė 99 valandas.
Aviacijos ir turizmo sektoriaus atstovai teigia, kad tokie sutrikimai sukelia problemų visai rinkai: būtina iš naujo planuoti skrydžius, organizuoti keleivių transportavimą ir apgyvendinimą, o keliautojams kyla klausimų dėl kelionės tęsinio bei jiems priklausančios pagalbos.
LTOU nurodė, kad nuo 2025 metų ribojimai virš Lietuvos oro uostų 25 kartus buvo įvesti dėl Baltarusijos vykdomos hibridinės atakos prieš Lietuvą, civilinę aviaciją ir visuomenę, kai aviacijai pavojingose zonose buvo fiksuojami balionams būdingi navigaciniai atžymėjimai. Dar septynis kartus oro erdvė apribota Lietuvoje paskelbus oro pavojų.
Oro uostų atstovai taip pat pažymėjo nekaupiantys duomenų apie ribojimus, susijusius su meteorologinėmis sąlygomis. Vis dėlto vien praėjusį savaitgalį dėl tiršto rūko buvo paveikti 26 skrydžiai.
„Oro navigacijos“ operacinės veiklos departamento vadovas Tomas Montvila teigė, kad laikinai apribojus oro erdvės naudojimą, oro eismo valdymo specialistai iš anksto planuoja ir derina veiksmus, kad skrydžiai būtų vykdomi saugiai.
Jo teigimu, visi sprendimai priimami pagal tarptautines oro eismo valdymo procedūras, todėl svarbiausiu prioritetu visuomet išlieka saugumas. Net ir panaikinus ribojimus, reikia laiko atkurti suplanuotą skrydžių seką, subalansuoti orlaivių srautus ir užtikrinti saugius atstumus tarp orlaivių ore bei ant žemės.
Dėl to skrydžių tvarkaraščių sutrikimai gali tęstis ilgiau nei pats oro erdvės ribojimas. Skrydžių srautai atkuriami palaipsniui, kad visi sprendimai atitiktų aukščiausius saugumo reikalavimus.
Trūksta autobusų ir vietų viešbučiuose
Avialinijų „Heston Airlines“ skrydžių vykdymo viceprezidentas Tomas Nemeika sako, kad oro uostų ar oro erdvės uždarymas Lietuvoje nebėra netikėtas reiškinys, todėl aviacijos ir turizmo sektorius tokioms situacijoms pasirengęs geriau nei anksčiau. Tačiau kiekvienas ribojimas vis tiek reiškia skubų orlaivių rotacijų, įgulų darbo ir skrydžių programos koregavimą.
Pasak jo, problemų kyla dėl autobusų, skirtų keleiviams vežti, ir apgyvendinimo vietų trūkumo. Kaunas, kuris dažniausiai tampa artimiausiu atsarginiu oro uostu, nėra tinkamai pritaikytas vienu metu aptarnauti tokį keleivių ir orlaivių skaičių. Todėl keleiviai gali ilgai laukti lėktuve, užtrunka bagažo iškrovimas, o daliai žmonių ne visada sudaroma galimybė išlipti Kaune, jei tikimasi atnaujinti skrydį į Vilnių. Kai kuriais atvejais skrydžiai nukreipiami ir į kitų šalių oro uostus.
T. Nemeika pabrėžė, kad kiekvienas toks pokytis avialinijoms sukelia papildomų išlaidų. Be to, būtent oro bendrovė turi užtikrinti, kad keleiviai saugiai ir sklandžiai pasiektų numatytą kelionės tikslą.
Jeigu skrydis nukreipiamas į kitą oro uostą arba jo išvykimas atidedamas, avialinijos turi padengti papildomas nusileidimo, antžeminio aptarnavimo, degalų, keleivių pervežimo ir apgyvendinimo išlaidas. Jos taip pat atsakingos už kuo greitesnį keleivių grąžinimą į Vilnių ir visos priklausančios pagalbos suteikimą.
Kelionių organizatoriaus „Coral Travel“ Baltijos šalių rinkodaros vadovė O. Belova priminė, kad oro vežėjas, atsižvelgdamas į laukimo laiką ir skrydžio atstumą, privalo nemokamai suteikti maisto bei gėrimų. Jeigu skrydis perkeliamas į kitą dieną, keleiviams turi būti suteikta nemokama nakvynė viešbutyje ir transportas iki jo.
Be to, keleiviai turi teisę į du nemokamus skambučius, elektroninius laiškus arba žinutes.
Jeigu skrydis vėluoja ilgiau nei penkias valandas, keleivis gali atsisakyti kelionės ir per septynias dienas susigrąžinti visą bilieto kainą. Keliaujant su persėdimu taip pat galima reikalauti skrydžio atgal į pradinį išvykimo tašką.
Ši pagalba turi būti suteikiama ir ypatingomis aplinkybėmis, įskaitant blogą orą. Jei oro bendrovė nesuteikė priklausančių paslaugų, keleiviams patariama išsaugoti čekius – pagrįstas išlaidas vėliau galima susigrąžinti. Keliaujantieji su kelionių organizatoriumi turėtų kreiptis į jį, o savarankiškai keliaujantys žmonės – tiesiai į skrydį vykdančią avialiniją.
ES taisyklės numato keleivių apsaugą
Europos Sąjungos teisės aktai įpareigoja kelionių organizatorių užtikrinti tinkamą kelionės paslaugų teikimą. Tačiau dėl ypatingų aplinkybių, pavyzdžiui, ekstremalių oro sąlygų ar saugumo grėsmių, jis neprivalo atlyginti patirtų nuostolių. Tokiais atvejais organizatorius turi pasirūpinti keliautojų apgyvendinimu iki trijų naktų ir padėti jiems grįžti namo.
O. Belova taip pat atkreipė dėmesį, kad šiemet ES šalys susitarė dėl atnaujintų oro keleivių teisių. Jas planuojama įgyvendinti 2027 metų rugpjūtį.
Vienas iš numatomų pakeitimų – oro bendrovės per 96 valandas nuo keleivio atvykimo turėtų jį informuoti apie jo teises ir paaiškinti, kaip pateikti prašymą dėl kompensacijos, jei dėl vėlavimo ji priklauso.
Pagal numatomas taisykles keleiviai prašymui dėl kompensacijos pateikti turėtų devynis mėnesius, o oro bendrovės ją privalėtų išmokėti per 30 dienų.
Taip pat planuojama uždrausti avialinijoms anuliuoti atgalinį bilietą vien todėl, kad keleivis nepasinaudojo pirmąja jungtinio skrydžio dalimi. Šiomis pataisomis siekiama suteikti keliautojams daugiau apsaugos.
Oro erdvė Lietuvoje ribojama ne tik dėl rūko, stipraus vėjo ar kitų meteorologinių reiškinių. Pastaraisiais metais papildomų saugumo iššūkių kelia iš Baltarusijos atskrendantys kontrabandiniai oro balionai, taip pat per Rusijos sukeltą karą Ukrainoje naudojami, galimai paklydę arba perimti ir nukreipti koviniai dronai.
Dažniausiai sutrikimai paveikia Vilniaus oro uostą, todėl skrydžius stengiamasi nukreipti kitur. Lėktuvai dažniausiai leidžiasi Kauno, Rygos, Gdansko ar Varšuvos oro uostuose, o kai kuriais atvejais – ir Stokholmo Arlandos oro uoste.