Nors dėl vakcinacijos poliomielitas daugelyje pasaulio valstybių beveik išnyko, kova su šia pavojinga infekcija dar nesibaigė. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, laukinis poliomielito virusas vis dar plinta Afganistane ir Pakistane.
Spalio 24-ąją minima Pasaulinė poliomielito diena primena, kad net ir šalyse, kuriose šios ligos atvejų nenustatoma, būtina išlaikyti aukštą skiepijimo lygį ir pasirūpinti, jog vaikai būtų vakcinuojami laiku.
Dėl visame pasaulyje įgyvendinamų skiepijimo programų laukinio poliomielito atvejų nuo 1988 m. sumažėjo daugiau kaip 99 proc. Tačiau virusas dar nėra visiškai išnaikintas. Remiantis PSO 2026 m. rugpjūčio 25 d. paskelbta informacija, 2025 m. pasaulyje užregistruoti 52 laukinio poliomielito viruso 1 tipo sukelti atvejai: 21 Afganistane ir 31 Pakistane.
Lietuvoje paskutinis poliomielito atvejis nustatytas 1972 m. Vis dėlto tai, kad liga šalyje nefiksuojama jau daugiau kaip penkis dešimtmečius, nereiškia, jog pavojus išnyko. Virusas gali būti įvežtas iš kitų valstybių ir pradėti plisti tarp nepakankamai paskiepytų žmonių.
Virusas perduodamas nuo žmogaus žmogui
Poliomielitas yra itin užkrečiama virusinė liga, galinti sukelti negrįžtamą paralyžių ar net mirtį. Dažniausiai ji paveikia jaunesnius nei penkerių metų vaikus, tačiau užsikrėsti gali ir neskiepyti vyresni vaikai bei suaugusieji.
Dažniausiai infekcija perduodama fekaliniu-oraliniu būdu – per rankas, maistą ar vandenį, užterštus užsikrėtusio žmogaus išmatomis. Didžiausia rizika kyla vietovėse, kuriose sanitarinės sąlygos yra prastos. Užsikrėtęs asmuo gali nejausti jokių simptomų, bet vis tiek platinti virusą. Daugumai žmonių ligos požymiai nepasireiškia, o kai kuriems gali pakilti temperatūra, skaudėti galvą, pykinti ar atsirasti kitų nespecifinių negalavimų.
Virusui pasiekus centrinę nervų sistemą, gali išsivystyti ūmus vangus paralyžius. PSO ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, jis pasireiškia mažiau nei 1 proc. poliovirusu užsikrėtusių žmonių, tačiau gali būti negrįžtamas. Pažeidus kvėpavimo raumenis, liga gali baigtis mirtimi.
Patikimiausia apsauga – vakcinacija
Pagrindinė poliomielito prevencijos priemonė yra skiepai. Jie saugo nuo sunkios ligos formos ir padeda mažinti viruso plitimą bendruomenėje. Mažėjant skiepijimo aprėptims, atsiranda imuniteto spragų, todėl į šalį patekęs virusas gali pradėti plisti tarp nepakankamai paskiepytų žmonių.
Siekiant išvengti vietinio poliomielito viruso plitimo Lietuvoje, būtina išlaikyti didesnes nei 90 proc. skiepijimo aprėptis, vaikus vakcinuoti laiku ir užtikrinti, kad visi pagal skiepijimų kalendorių vakcinuojami asmenys gautų reikiamas dozes.
Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, nuo poliomielito vaikai skiepijami 2, 4, 6, 18 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus. Patikimai apsaugai užtikrinti reikalingos penkios vakcinos dozės. Taip pat svarbu įvertinti į Lietuvą atvykstančių žmonių skiepijimo būklę ir rekomenduoti vakcinaciją keliaujantiems į poliomielito rizikos teritorijas.
NVSC duomenimis, vienerių metų vaikų skiepijimo nuo poliomielito lygis kinta nedaug, tačiau daugiau kaip dešimtmetį fiksuojama mažėjimo tendencija. 2021 m. buvo paskiepyta 90,05 proc. vaikų, 2022 m. – 90,00 proc., 2023 m. – 90,01 proc., 2024 m. – 88,82 proc., o 2025 m. – 88,72 proc.
Pasaulinė epidemiologinė padėtis rodo, kad poliomielito prevencijos negalima laikyti baigta. Kiekvienas laiku paskiepytas vaikas padeda apsaugoti ne tik save, bet ir visą visuomenę.