Artėjant Vėlinėms, kapavietėse dažniausiai atsiranda sezoninių gėlių, tačiau ruduo tinkamas ne tik trumpalaikiam papuošimui. Spalį dar galima pasodinti kai kuriuos daugiamečius augalus, atnaujinti jau augančius kerus ir sutvarkyti šalnų pažeistus augalus.
Kapų priežiūros ir tvarkymo įmonės „Eram Service“ įkūrėja bei vadovė Rūta Matulienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, ką verta atlikti rudenį, kad kapavietė būtų tvarkinga ir kitą sezoną nereikalautų daug dėmesio.
Rudeniniam kapų papuošimui tinka viržiai ir chrizantemos
Pasak R. Matulienės, prieš Vėlines kapavietėms ypač tinka viržiai ir chrizantemos. Jie suteikia spalvų ir padeda sukurti estetišką, prižiūrėtą vaizdą.
Dažniausiai šiuo metų laiku pasirenkami viržiai, erikos, dekoratyviniai kopūstėliai ir chrizantemos. Viržiai, specialistės teigimu, yra praktiškas pasirinkimas, nes iš jų galima kurti įvairius derinius.
Perkant chrizantemas svarbu nepasirinkti pernelyg didelių augalų – tai viena dažnesnių klaidų. Kapavietėje taip pat galima derinti dekoratyvinius augalus su viržiais.
Vasarą pasodintų gėlių nebūtina išrauti, jei jos vis dar gražiai auga. Pavyzdžiui, sanvitalija iki Vėlinių gali atlaikyti rudeniškas sąlygas ir toliau puošti kapavietę.
Spalį dar galima sodinti tulpes ir narcizus
Rudenį tinkamas metas pasirūpinti ir daugiametėmis svogūninėmis gėlėmis. Spalį į žemę dar galima sodinti tulpes, narcizus bei panašius augalus, kurie žydės pavasarį.
Kapams R. Matulienė pataria rinktis žemesnes veisles. Tokie augalai neužgoš paminklo ir neužims per daug vietos.
Sodinant svarbu atkreipti dėmesį, kokiomis sąlygomis augalas buvo auginamas. Jei jis išaugintas lauke, persodinant problemų neturėtų kilti. Tačiau šiltnamyje augę augalai, įsigyti prekybos centre, gali sunkiau prisitaikyti prie lauko sąlygų.
Daugiamečius augalus verta atnaujinti kas trejus metus
Rudenį galima ne tik įkurdinti naujus augalus, bet ir sutvarkyti jau augančius. Kai kurios dekoratyvinės žolės laikui bėgant išsiplečia, sutankėja arba praranda taisyklingą formą.
Specialistė teigia, kad daugiametes gėles maždaug kas trejus metus reikėtų atnaujinti. Tam augalas iškasamas, padalijamas į mažesnes dalis ir vėl pasodinamas.
Taip galima atnaujinti viksvinę žolę, melvenę ar kitus panašius augalus. Iškastą kerą peiliu reikėtų padalyti į maždaug saujos dydžio dalis ir jas pasodinti į žemę. Augalai prigis, kitais metais įsišaknys ir toliau augs.
Iš pradžių naujai pasodintos dalys gali atrodyti nedidelės, tačiau laikui bėgant jos vėl sutankės. Tokiu būdu kapavietės apželdinimą galima atnaujinti neperkant naujų augalų – ta pati gėlė gali puošti dar dvejus ar trejus metus.
Melsves galima drąsiai nupjauti, o hortenzijas – patrumpinti
Prieš Vėlines reikėtų sutvarkyti ir nužydėjusius ar šalnų paveiktus augalus. Melsvių lapai rudenį dažnai paruduoja ir tampa nebedekoratyvūs, todėl juos galima nupjauti. Pavasarį augalai vėl atžels ir vasarą puoš kapavietę.
Hortenzijas galima palikti žiemoti, tačiau prireikus jas leidžiama patrumpinti ir pašalinti dalį ūglių. R. Matulienė nurodo, kad kai kurias šakas galima trumpinti iki penkių pumpurų, kad augalas nebūtų pernelyg tankus. Vis dėlto prieš genint būtina atsižvelgti į konkrečią hortenzijos rūšį, nes skirtingų rūšių priežiūra gali skirtis.
Mažai priežiūros reikalaujantys augalai bus praktiškesni
Renkantis augalus kapavietei verta įvertinti ne tik jų išvaizdą, bet ir būsimos priežiūros poreikį. Kadangi žmonės į kapines lankosi ne kasdien ar net ne kiekvieną savaitę, praktiškiausi yra lauko sąlygoms tinkantys augalai, kuriems nereikia nuolatinio dėmesio.
Rožės, specialistės teigimu, kapavietėms nėra pats patogiausias pasirinkimas, nes joms reikia ypatingos priežiūros. Jas sodinti verta tik tuo atveju, jei žmogus pasirengęs dažniau lankytis kapuose ir augalą saugoti.
Daugumos įprastų kapavietės augalų žiemai specialiai dengti nereikia. Tačiau dar prieš sodinant svarbu pasitikrinti, ar pasirinkta rūšis atspari šalčiui ir tinkama augti lauke mūsų klimato sąlygomis.